31-erių Alina Treiger turės tas pačias teises ir pareigas kaip ir jos kolegos vyrai, nors paskutinei Vokietijos rabinei Reginai Jonas buvo draudžiama sakyti pamokslus - ji daugiau dirbo religijos mokytojos darbą.
"Šiandien moterys rabinės skaito Torą, veda tikybos pamokas, atlieka vestuvių ir laidotuvių apeigas ir gali dalyvauti rabinų teismuose", - sakė Abrahamo Geigerio koledžo Berlyne atstovas Harmutas Bomhoffas.
Šiame koledže mokėsi ir A.Treiger.
"Šiandien tarp moterų ir vyrų rabinų nėra skirtumų", - sakė jis.
Iš Ukrainos kilusi A.Treiger šį rudenį turėtų pradėti eiti savo pareigas vakariniame Oldenburgo mieste, kurio liberali žydų bendruomenė ją pasirinko.
Pasak H.Bomhoffo, maždaug 1,8 mln. narių 40-yje pasaulio šalių turinti liberalaus judaizmo šalininkų bendruomenė yra didžiausias žydų religinis judėjimas. Liberalieji judėjai pripažįsta lygias vyrų ir moterų teises, todėl A.Treiger nereikėtų bijoti diskriminacijos, pridūrė jis.
Nors Vokietija yra laikoma liberaliojo judaizmo lopšiu, pirma moteris rabinė Vokietijoje bus įšventinta praėjus tik 38 metams po pirmos tokios ceremonijos Amerikoje.
Pasak H.Bomhoffo, tokiai įvykių eigai įtakos turėjo Vokietijos praeitis.
Po Holokausto liberalusis judaizmas persikėlė į Ameriką.
"Dėl Šoa vyrai ir moterys Vokietijoje negalėjo tapti rabinais, nes paprasčiausiai nebuvo liberalios rabinų seminarijos, kurią jie būtų galėję lankyti",- sakė H.Bomhoffas.
Tačiau 1999 metais, atsiradus Abrahamo Geigerio koledžui, padėtis pasikeitė. A.Treiger nėra vienintelė moteris besimokanti Berlyno seminarijoje. Daugiau moterų čia studijas turėtų pabaigti po dvejų metų.
Pasak H.Bomhoffo, nors jokių kvotų nėra, tačiau siekiama, kad per metus būtų įšventinama bent po vieną moterį rabinę.