Teisių gynėjų duomenimis, papildomą bausmę - 99 kirčius rimbu - Irano teismas dviejų vaikų motinai S.M.Ashtiani paskyrė po to, kai Didžiosios Britanijos laikraštyje "The Times" buvo išspausdinta jos nuotrauka su nepridengta galva.
Drauge "The Times" redakcija tikina, kad nors įraše prie nuotraukos buvo nurodyta S.M.Ashtiani vardas ir pavardė, iš tikrųjų nuotraukoje nufotografuota Irano artistė Susan Hejrat, gyvenanti Švedijoje.
Klaida, pasak "The Times" atstovų, buvo pastebėta jau po publikacijos. Nuotrauką redakcijai pateikė buvęs S.M.Ashtiani advokatas - Mohammadas Mostafaei, gavęs nuotrauką, pasak jo, iš savo buvusios ginamosios sūnaus.
S.M.Ashtiani buvo nuteista 2006 metais mirties bausme - užmėtyti akmenimis už santuokinę neištikimybę ir sąsajomis su vyro nužudymu.
Dėl šio nuosprendžio pasipiktino tarptautinė bendruomenė, o Europos Sąjunga (ES) buvo raginama paskelbti naujas sankcijas Iranui, jeigu egzekucija bus įvykdyta.
S.M.Ashtiani advokatai tikina, kad moteris prisipažino kalta, nes jai buvo daromas spaudimas.
Po to, kai S.M.Ashtiani istorija susilaukė daug atgarsių už Irano ribų, šalies valdžia sutiko atidėti nuosprendžio vykdymą, o jos byla buvo nusiųsta peržiūrėti. Pakartotinis teismas kol kas nesibaigė.
Vatikanas bando perkalbėti
Vatikanas sekmadienį pranešė, jog "diplomatiniais kanalais" kalbasi su Teheranu dėl prieštaringų vertinimų, susijusių su viena iraniete, už svetimavimą nuteista užmėtyti akmenimis.
Pareiškime pakartojamas Katalikų Bažnyčios nepritarimas mirties bausmei.
"Šventasis Sostas dėmesingai stebi šį reikalą", - pareiškime, paskelbtame atsakant į žurnalistų klausimus, nurodo Vatikano atstovas Federico Lombardi.
43 metų Sakineh Mohammadi-Ashtiani, dviejų vaikų motina, mirti buvo nuteista už nesantuokinį romaną ir sąsajs su vyro nužudymu. Jos nuosprendis išprovokavo pasaulinę kampaniją už jos gyvybę.
"Bažnyčios pozicija, prieštaraujanti mirties bausmei, yra žinoma, o užmėtymas akmenimis yra ypač žiauri (mirties bausmės) forma", - sakė F.Lombardi.
Vatikano kišimasis humanitariniais atvejais vyksta diplomatiniais kanalais, ir tokių veiksmų yra buvę anksčiau, nurodoma pareiškime.
Popiežius Benediktas XVI sekmadienį per "Viešpaties angelo" maldą apie šį atvejį nieko neužsiminė.