Per šešių dienų kelionę G.W.Bushas lankysis Ispanijoje, Belgijoje, Švedijoje, Lenkijoje bei Slovėnijoje. Tai pirma jo kelionė už Atlanto tapus prezidentu. Briuselyje jis apsilankys NATO būstinėje, Švedijoje per JAV ir Europos Sąjungos vadovų viršūnių susitikimą kalbėsis su Europos vadovais, o Slovėnijoje pirmą kartą susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jis tikriausiai sulauks griežtų klausimų dėl savo pasiūlymų kurti priešraketinės gynybos sistemą nuo, Vašingtono teigimu, branduolinio puolimo iš tokių šalių kaip Šiaurės Korėja ar Libija.
JAV sąjungininkai Europoje baiminasi, jog naujoji sistema paskatins naujas ginklavimosi varžybas. NATO užsienio reikalų ministrai praėjusį mėnesį nesugebėjo pritarti JAV pozicijai, jog jiems kyla piktavalių valstybių raketų "bendra grėsmė", sudarydami naujų kliūčių JAV įtikinti savo sąjungininkus.
C.Rice, informuodama žurnalistus apie G.W.Busho kelionę, sakė, jog tam prireiks daugiau laiko.
"Kalbant apie priešraketinę gynybą, aš to neapibūdinčiau kaip nesutarimo, - sakė ji žurnalistams.- Mes suprantame, kad čia reikia daug ką suvirškinti. Konsultacijos dar tik prasidėjo ir mes nekantraudami laukiame pokalbių su europiečiais".
Sąjungininkės taip pat susirūpinusios JAV politika po to, kai G.W.Bushas nusprendė pasitraukti iš 1992 metų Kioto sutarties, kuri įpareigoja pramonines valstybes sumažinti anglies dvideginio bei kitų ozono sluoksnį ardančių dujų išmetimą, kuris sukelia globalinį atšilimą.
JAV pareigūnai trečiadienį pranešė, jog G.W.Bushas kelionės metu tikriausiai išreiks savo nuomonę dėl tarptautinių pastangų kovoti su globaliniu atšilimu, tačiau mažai tikėtina, jog pareikš išsamią alternatyvą Kioto sutarčiai dėl klimato reguliavimo.
Pasak C.Rice, aukšto rango darbo grupė, rengianti alternatyvas Kioto sutarčiai, dar nebaigė savo darbo ir nepriėmė sprendimo, ką ji norėtų pasakyti prezidentui prieš jam išvykstant į Europą".
Patarėja sakė, kad grupė "vis labiau supranta, ką mokslas iš tiesų mums sako ir ko nesako" apie globalinį atšilimą. Anksčiau G.W.Bushas yra išreiškęs skeptišką nuomonę apie tai, ar moksliškai yra galutinai įrodyta, jog globalinį atšilimą sukelia ozono sluoksnį ardančios dujos.
C.Rice, spėjo, jog sprendžiant iš ankstesnių susitikimų ir pokalbių telefonu su daugeliu vadovų, G.W.Bushas Europoje bus šiltai sutiktas, nepaisant nesutarimų esminiais klausimais.
"Tai buvo draugiški, pagarbūs, atviri santykiai, kuriuos jis turės progą atnaujinti. Įspūdis, jog tarp mūsų ir sąjungininkų Europoje yra milžiniška trintis, manyčiau, sąžiningai sakant, nėra teisingas", - tvirtino ji.
Slovėnijos sotinėje Liublianoje G.W.Bushas dvi valandas kalbėsis su V.Putinu, siekdamas užmegzti "asmeninius santykius, kurie mums galėtų pagelbėti išplėtoti konstruktyvius ir realistinius santykius su Rusija", - sakė C.Rice.
"Ten mes nesitikime ginčytis esminiais klausimais", - teigė ji. JAV pareigūnai anksčiau sakė, jog Vašingtonas ketina Rusijai pasiūlyti karinę pagalbą, bendras priešraketines pratybas ir galbūt įsigyti raketas S-300, kad sumažintų Rusijos prieštaravimą dėl priešraketinės gynybos sistemos. Maskva į idėją reagavo santūriai.
Jungtinės Valstijos norėtų 1972 metų Priešraketinės gynybos sutartį, beveik tris dešimtmečius buvusią JAV ir Rusijos branduolinės pusiausvyros garantu, pakeisti, kad galėtų įdiegti priešraketinę gynybą.
"Dabar ne 1972-ieji. Tai, ką mes pradedame, ir savo sąjungininkams pranešėme, jog norime pradėti, yra išsamus tyrimas, plėtojimas, bandymas ir vertinimas daugybės daug žadančių idėjų programos. Kai kurių įdegimas pagreitės, kai kurias teks atmesti", - pareiškė C.Rice.
Varšuvoje G.W.Bushas, kaip teigė patarėjai, perskaitys esminę kelionės kalbą, kurioje apibrėš viziją, kaip Jungtinės Valstijos įsivaizduoja Europos ir Amerikos santykius. G.W.Bushas pabrėš, kad NATO plėtrą reikia tęsti, tačiau paramos kurios nors šalies kandidatūrai neišreikš.