Sprendimas pradėti dialogą buvo priimtas po Pietų Azijos viršūnių susitikimo užkulisiuose pirmadienį įvykusio Indijos ministro pirmininko Atalo Behari Vajpayee (Atalo Bihario Vadžpajo) pokalbio su Pakistano prezidentu Pervezu Musharrafu (Pervezu Mušarafu).
Tai buvo pirmas abiejų šalių lyderių susitikimas po daugiau nei dvejų metų pertraukos.
Bendrame Indijos ir Pakistano vadovų pareiškime sakoma, kad derybas numatoma pradėti vasarį, tačiau jų detales dar reikia suderinti.
"Abiejų valstybių lyderiai yra įsitikinę, kad atnaujinus dialogą bus taikiai išspręstos visos dvišalės problemos, įskaitant Džamu ir Kašmyro klausimą", - sakoma pareiškime.
Pakistano prezidentas P.Musharafas susitarimą atnaujinti derybas pavadino istoriniu. "Tai tik pradžia. Rezultatas dar nėra galutinis, tačiau akivaizdu, kad pradžia yra gera", - sakė P.Musharrafas per spaudos konferenciją.
Indijos ir Pakistano nesantaika dėl šios Himalajų srities trunka ne vieną dešimtmetį, o 2002 metais tarp šių branduolinių valstybių vos nekilo ketvirtas karas.
Šalių diplomatinius santykius buvo nuspręsta atnaujinti po praėjusių metų balandį padaryto 79-erių metų A.B.Vajpayee pareiškimo, kad jis norįs paskutinį kartą savo gyvenime žengti žingsnį taikos link. Lapkričio mėnesį Pakistanas paskelbė apie ugnies nutraukimą palei abiejų šalių armijas skiriančią ir Kašmyrą dalijančią Kontrolės liniją.
Nuo 1947 metų, kai buvo įkurtos nepriklausomos Pakistano ir Indijos valstybės, du iš trijų šalių tarpusavio karų vyko dėl šios ginčijamos Himalajų srities.
Indija kaltina Pakistaną, kad šis ginkluoja ir apmoko islamo kovotojus, kurie kariauja už Indijai priklausančios Kašmyro dalies prijungimą prie Pakistano. Islamabadas šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad "kovotojams už Kašmyro laisvę" teikia tik moralinę ir diplomatinę paramą.
Indijos pareigūnų duomenimis, jau 14 metų Indijos valdomame Kašmyre trunkantis sukilimas pareikalavo apie 40 tūkst. aukų. Tuo tarpu separatistai teigia, kad per šį konfliktą žuvo nuo 80 iki 100 tūkst. žmonių.