"Štai kodėl vakar atidėjome susitikimą, idant išsiaiškintume, kas vyksta, kodėl kai kurie žmonės atsisako balsuoti, kaip galime tai išspręsti, kad rastume sprendimą, kuris yra priimtinas visiems ir (priimti) konstituciją", - sakė jis.
Pasak H.Karzai, diskusijose su Loja Džirgos delegatais esama pažangos. Kai kurie jų penktadienį susitiko su specialiuoju Jungtinių Tautų (JT) pasiuntiniu Lakhdaru Brahimi (Lachdaru Brahimiu).
Po beveik tris savaites trukusių įnirtingų debatų ketvirtadienį vykusiame balsavime, kuomet buvo priiminėjami penki ginčytini konstitucijos projekto straipsniai, dalyvavo viso labo 259 delegatai iš 502.
Šis boikotas privertė paskelbti pertrauką Loja Džirgos, arba Didžiosios asamblėjos, kurią kai kurie afganistaniečiai praminė "loja džagra" (didžiąja kova), darbe.
Konstitucijoje numatytai centralizuotai prezidentinei sistemai nepritaria mažesnės Afganistano etninės grupės - tadžikai, turkmėnai, uzbekai ir chazarai.
Siūlomą konstitucijos projektą remia puštūnai, kurie sudaro apie 40 proc. visų įvairiatautės šalies gyventojų.
Pasak etninių mažumų atstovų, buvo pakeista pataisyto konstitucijos projekto esmė ir jis nebeatspindi delegatų komiteto, kuris praėjusį savaitgalį baigė rengti šį projektą, išvadų. Jomis siekta sutaikyti siūlomos prezidentinės sistemos rėmėjų ir stipraus parlamento norinčių atstovų pozicijas.
Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys Francescas Vendrellis (Franseskas Vendrelis) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl "etninės poliarizacijos" Loja Džirgoje, tačiau vylėsi, kad tai tik "laikinas protrūkis".
Uzbekai ir turkmėnai reikalauja, kad jų kalbos, kaip ir konstitucijos projekte įtvirtinamos puštu ir dari, būtų pripažintos valstybinėmis, o jų gimtosioms provincijoms suteikta daugiau savivaldos. Minėtosios etninės mažumos nori, kad dėl valstybinio himno ir kalbų būtų apsispręsta tariantis, o ne balsuojant.
Teigiama, kad H.Karzai atmeta bet kokius kompromisus dėl naujosios konstitucijos, kuri leistų šalyje įdiegti jo remiamą prezidentinę sistemą.