„Paskutinis „karių-verslininkų“, kuriuos Barackas Obama paveldėjo iš George’o W. Busho, žiaurumas turi moterų, priverstų užsiiminėti prostitucija dėl antrojo, altorių ir pinigus skiriančio stabo – sekso, veidus. Vis dėlto, praėjus aštuoneriems metams nuo karo su teroru pradžios, rezultatas šioje kovoje yra dar labiau apgailėtinas – 0:0”, - rašo savo straipsnyje A. Aquaro.
„Kaip žinoma, konflikto ir karo zonose sutartininkams ir valstybės tarnautojams yra draudžiama dalyvauti nelegalioje seksualinių paslaugų prekyboje. Bet kurį, kuris bus apkaltintas dalyvavimu prekyboje žmonėmis, nušalins nuo pareigų. Kokie gi rezultatai? Nėra nei vieno pradėto proceso, – teigia buvusi „Human Rights Watch” detektyvė Martina Venderberg. – Kitaip tariant, nėra noro įgyvendinti įstatymą”.
Vakar JAV dienraštis „The Washington Post” pranešė apie „Už sąžiningumą vyriausybės politikoje“ centro organizuotą tyrimą. Kaltinamaisiais tapo liūdnai pagarsėjusios „Blackwater” bendrovės darbuotojai.
Po pirmųjų su darbuotojų vykdytais taikių Irako gyventojų žudymais susijusių skandalų bendrovei net teko pakeisti savo pavadinimą į „Xe Service”.
Vienas iš buvusių bendrovės darbuotojų, kuris nenorėjo atskleisti savo tapatybės, pasakojo, kad didelį darbo stažą turintys sutartininkai rinkdavo pinigus, kuriais vėliau mokėdavo už 12-13 m. amžiaus irakiečių mergaičių seksualines paslaugas. Anoniminio šaltinio teigimu, jis apie tai pranešė savo tiesioginiam viršininkui, bet nebuvo imtasi jokių priemonių.
Istoriją apie merginas iš Rytų Europos, kurios galvojo vykstančios į Dubajų dirbti tarnaitėmis, paviešino viena nepriklausoma žurnalistė. Šiuo atveju merginų gabenimas buvo organizuotas daug geriau – jį vykdė armijai ir „Exchange Service BBC” dirbę subrangovai. Vietoje viešojo maitinimo punktų aptarnavimo darbuotojai užsiiminėjo visai kitais dalykais. Atvykus į Iraką, iš užverbuotų merginų buvo atimami pasai.
Kalinės galėjo už 1100 dolerių išsipirkti laisvę, bet tai buvo neįmanoma, nes už suteiktas seksualines paslaugas joms buvo labai mažai mokama.
Dar tvirtesnė sekso fabriko bazė veikia Afganistane. Prieš ketverius metus viešnamiuose atliktų reidų metu buvo išlaisvinta apie 100 kinių.
Vis dėlto nelegali prekyba žmonėmis tęsiasi. Ja užsiima ir „ArmorGroup” bendrovės darbuotojai, kurie iki šiol užtikrino JAV ambasados Kabule apsaugą. Apie atliktą tyrimą sužinojo Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV), bet tuo viskas ir baigėsi, teigia straipsnio autorius.
Federaliniai pareigūnai teigia, kad neturi pakankamai įgaliojimų, bet žmogaus teisių gynimo organizacijų aktyvistai yra įsitikinę, kad valdžia yra tiesiog linkusi užmerkti akis į tai, kas vyksta.