Viešosios nuomonės tyrimų instituto "GfK Polonia" atlikta apklausa rodo, kad už konservatyvių pažiūrų buvusį premjerą Jaroslawą Kaczynskį ir liberalųjį parlamento pirmininką Bronislawą Komorowskį ateinantį sekmadienį vyksiančiame antrajame ture ketina balsuoti maždaug po 45 proc. rinkėjų.

Institutas, kuris konservatyvios pakraipos dienraščio "Rzeczpospolita" užsakymu apklausė tūkstantį žmonių, prognozuodamas neapsisprendusių rinkėjų balsavimo rezultatus taip pat panaudojo rinkėjų elgsenos sociologinius modelius.

Kaip teigia "GfK Polonia", atlikta analizė rodo, kad J.Kaczynskį iš tiesų palaiko 49 proc., o B.Komorowskį - 47 proc. rinkėjų.

Vis dėlto dauguma kitų naujausių apklausų rodo, jog B.Komorowskis yra populiaresnis kandidatas. Šią tendenciją patvirtina ir penktadienį paskelbti Lenkijos nacionalinio radijo atlikto tyrimo rezultatai.

1 023 žmones apklausęs institutas "Homo Homini" paskelbė, jog dabartinį Seimo pirmininką prezidentu norėtų matyti 53,9 proc., o J.Kaczynskį - 42 proc. rinkėjų. Šio tyrimo paklaida - trys procentai.

"Komorowskio atotrūkis mažėjo, tačiau mūsų tyrimai teberodo, kad jis pirmaus iki pabaigos", - "Homo Homini" direktorius Marcinas Duma sakė naujienų agentūrai AFP.

"GfK Polonia" prognozuoja, kad antrajame ture balsuos 54 proc. registruotų rinkėjų, o "Homo Homini" numato 56 proc. aktyvumą. Birželio 20 dieną vykusiame pirmajame ture dalyvavo beveik 55 proc. rinkėjų.

Daugelis analizių rodo, kad mažesnis rinkėjų aktyvumas būtų palankesnis J.Kaczynskiui, nes konservatyvių kandidatų šalininkai paprastai būna labiau linkę atlikti pilietinę pažiūrą negu liberalių pažiūrų piliečiai.

B.Komorowskis per pirmąjį rinkimų turą surinko 41,5 proc. balsų. Jis būtų laimėjęs iš karto, jeigu būtų užsitikrinęs daugiau nei 50 proc. rinkėjų parama.

J.Kaczynskis tąsyk surinko 36,5 proc. balsų.

Ateinantį sekmadienį rinkimų baigtį gali nulemti rinkėjai, per pirmąjį turą balsavę už socialdemokratų kandidatą Grzegorzą Napieralskį.

Jis birželio 20 dieną liko trečias, surinkęs netikėtai daug (13,7 proc.) balsų. Tiek B.Komorowskis, tiek B.Kaczynskis mėgina persivilioti G.Napieralskio šalininkus į savo stovyklą.

J.Kaczynskis: lenkų konservatorių vėliavnešys

Lenkijos konservatyvios opozicijos lyderis J. Kaczynskis stojo į kovą dėl galimybės pratęsti savo brolio dvynio misiją.

Buvęs premjeras birželio 20 dieną vykusiame pirmajame pirmalaikių prezidento rinkimų ture nedaug atsiliko nuo liberalių pažiūrų Bronislawo Komorowskio, kuris po tragiškos L.Kaczynskio žūties laikinai perėmė valstybės vadovo įgaliojimus, ir sekmadienį abu varžovai susirungs antrajame rate.

Jaroslawą smarkiai sukrėtė balandžio 10-ąją netoli Smolensko įvykusi katastrofa, nusinešusi jo brolio Lecho ir dar 95 žmonių, tarp jų pirmosios ponios Marios Kaczynskos  ir dešimčių artimiausių jo politinių sąjungininkų, gyvybes.

L.Kaczynskis, kuris prezidentu buvo išrinktas 2005-aisiais, veikiausiai būtų siekęs antros kadencijos rudenį turėjusiuose įvykti valstybės vadovo rinkimuose.

Po katastrofos Rusijoje dvynių įkurta partija "Įstatymas ir teisingumas" kandidatu pirmalaikiuose rinkimuose iškėlė savo lyderį Jaroslawą, Lenkijos dešiniųjų stovyklos politinį vėliavnešį.

Visos rinkimų kampanijos metu J.Kaczynskis įnirtingai stengėsi atsikratyti nesantaiką kurstančio ir kompromisų nepripažįstančio politiko reputacijos.

Pasak ekspertų, vieno dvynio mirtis kitam visuomet yra didelė trauma, bet Kaczynskių atveju emocinį sukrėtimą dar padidino tai, kad Jaroslawą, kuris nebuvo sukūręs šeimos, su broliu siejo glaudūs asmeniniai ir politiniai ryšiai.

Birželio 18 dieną broliai būtų drauge šventę savo 61-ąjį gimtadienį. Tą dieną Jaroslawas ant Lecho kapo padėjo vainiką.

Emocinę naštą J.Kaczynskiui didina ir tai, kad brolių motina 84 metų Jadwiga, su kuria jis gyvena, labai sunkiai serga.

Tačiau tam tikra prasme būtent motina išgelbėjo gyvybę Jaroslawui. Kelias savaites prieš katastrofą abu dvyniai pakaitomis budėjo prie motinos lovos ligoninėje, o Jaroslawas nusprendė likti su ja Varšuvoje, užuot išskridęs kartu su broliu į Smolenską.

Lechas ir Jaroslawas, kurių amžiaus skirtumas - vos 45 minutės, būdami 12 metų sukūrė pagrindinius vaidmenis juostoje "Apie du tokius, kurie pavogė mėnulį" (O dwoch takich, co ukradli ksiezyc) apie dviejų nenaudėlių brolių nuotykius.

Jiedu kartu studijavo teisę Varšuvos universitete, o vėliau abu dalyvavo demokratiniame "Solidarumo" judėjime ir buvo artimi charizmatiško jo lyderio Lecho Walesos bendražygiai, padėję 1989 metais be kraujo praliejimo nuversti komunistinį režimą.

Tačiau L.Walesai tapus pirmuoju po karo demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu jie susipyko.

2001 metais broliai siekdami suvienyti susiskaldžiusį dešinįjį politinį sparną įkūrė katalikišką konservatyvią partiją "Įstatymas ir teisingumas".

Lechas tapo sostinės Varšuvos meru, o 2005-aisiais prezidento rinkimuose po atkaklios kovos, kurios metu kandidatai nevengė drabstyti vienas kito purvais, jis įveikė liberalų kandidatą Donaldą Tuską.

"Užduotis įvykdyta, tamsta!" - Lechas Kaczynskis juokais raportavo broliui, laimėjęs rinkimus.

J.Kaczynskis, 2006 metų liepą tapęs premjeru, kurį laiką vadovavo Lenkijai tandeme su broliu prezidentu. Tuo periodu broliai Kaczynskiai nuolat konfliktavo su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir politikais pačioje Lenkijoje.

Dvynių konservatyvi nacionalistinė vizija padėjo jiems pelnyti nemenkos katalikiškos Lenkijos visuomenės dalies paramą, tačiau būtent dėl jos nuo jų nusigręžė daug didžiųjų miestų gyventojų ir jaunesni rinkėjai.

2007-aisiais J.Kaczynskio vadovaujama susiskaldžiusi koalicija, kurioje "Įstatymas ir teisingumas" dirbo kartu su kraštutinių dešiniųjų partija ir populistų judėjimu, žlugo ir po tų metų lapkritį vykusių pirmalaikių rinkimų jis neteko vyriausybės vadovo posto.

Nedidelio ūkio, kresnus Kaczynskius iš išvaizdos atpažinti būdavo nelengva netgi jų artimiausiems bendražygiams. Tačiau visi, taip pat ir brolių motina, sutaria, kad toje poroje politinis lyderis buvo Jaroslawas.

"Jaroslawas visuomet bus tas, kuris pasiūlys geriausias strategijas", - agentūrai AFP yra sakiusi J.Kaczynska.

Lechas Walesa, kuris garsėja kaip žmogus, nevengiantis aštriai kritikuoti, AFP sakė: "Jaroslawas toje poroje buvo smegenys, o Lechas darė viską, ką nuspręsdavo jo brolis".

B.Komorowskis - radikalas, kuris tapo kompromiso šalininku

Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs laikinasis šalies vadovas ir Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis, kuris šiuo metu propaguoja konsensuso politiką, pripažįsta anksčiau buvęs radikalus antikomunistas.

"Buvau radikalas", - neseniai sakė 58 metų politikas, kuris, apklausų duomenimis turi daugiau galimybių laimėti ir sekmadienį vyksiantį antrąjį turą.

"Priešinausi Apskritojo stalo deryboms", - pridūrė jis, kalbėdamas apie 1989 metais vykusias istorines derybas tarp Lenkijos komunistinio režimo ir uždrausto opozicijos judėjimo "Solidarumas", kuris tais metais nukreipė šalį demokratijos keliu.

"Maniau, kad Apskritojo stalo derybos yra išdavystė ir kad komunistai nori mus apgauti", - aiškino B.Komorowskis.

Kitaip nei milijonai lenkų, B.Komorowskis boikotavo 1989 metų birželį vykusius istorinius rinkimus, kurie padėjo taikiai išstumti iš valdžios keturis dešimtmečius šaliai vadovavusį komunistinį režimą.

Tačiau jis pakeitė kursą praėjus keliems mėnesiams po rinkimų: nors Lenkija formaliai dar priklausė sovietiniam blokui, B.Komorowskis tapo pirmojo premjero nekomunisto Tadeuszo Mazowieckio aukšto rango padėjėju.

"Jis man suteikė galimybę iš radikalo virsti kompromiso ir nuosaikaus kelio šalininku", - nurodė politikas.

1981 metais, kai generolas Wojciechas Jaruzelskis paskelbė Lenkijoje karo padėtį, mėgindamas užgniaužti "Solidarumą", B.Komorowskis, T.Mazowieckis ir kiti įtakingi antikomunistinės opozicijos veikėjai buvo atsidūrę už grotų.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje B.Komorowskis dirbo gynybos viceministru trijose vyriausybėse, kol galiausiai perėmė Gynybos ministerijos vairą 2000-2001 metais.

Jis priklausė T.Mazowieckio centristinei Laisvės sąjungai, o 2001 metais įstojo į naujai susikūrusią liberalią Pilietinės platformos partiją, kuriai vadovauja dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

B.Komorowskis ir D.Tuskas tapo artimi sąjungininkai, nors premjeras laikomas labiau charizmatiškus politiku.

Istoriko išsilavinimą įgijęs B.Komorowskis, anksčiau dirbęs mokytoju, nuo 1991 metų šešis kartus buvo išrinktas į šalies parlamentą.

2007 metais, kai Pilietinė platforma per rinkimus įveikė buvusią valdančiąją konservatyvią partiją "Įstatymas ir teisingumas", B.Komorowskis tapo Seimo pirmininku.

Pagal šalies konstituciją jis perėmė šalies vadovo įgaliojimus, kai žuvo prezidentas. Tačiau jis jau anksčiau buvo pasirinktas Pilietinės platformos kandidatu rudenį turėjusiuose vykti prezidento rinkimuose, turėjusiu susigrumti su L.Kaczynskiu, kuris tikriausiai būtų siekęs antrosios kadencijos.

Politikas, kuris yra vedęs ir turi penkis suaugusius vaikus, yra kilęs iš garsios Lenkijos aristokratų šeimos ir netgi turi giminystės ryšių su Belgijos karališkąja šeima.

Tačiau jo tėvai nebuvo turtuoliai: visas Komorowskių šeimos turtas, išskyrus kelis giminaičių portretus, buvo konfiskuotas komunistų.

B.Komorowskis gimė 1952 birželio 4 dieną Silezijos Obornikuose pietų Lenkijoje. Jo tėvai anksčiau gyveno Lietuvoje, tačiau buvo išsiųsti į Lenkiją po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvą užėmė Sovietų Sąjungos pajėgos.

Vėliau politiko šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir įsikūrė rajone, kuriame gyveno daugiausiai darbininkai.

Savo tinklalapyje B.Komorowskis pabrėžia glaudžius ryšius su Lietuva. Savo šeimos aprašyme kandidatas nurodo, kad vienas iš jo protėvių žuvo 1399 metais vykusiame Vorsklos mūšyje, kaudamasis kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.

Komorowskių giminė turėjo dvarų Lenkijoje ir Lietuvoje, tačiau B.Komorowskis nurodo, kad jo tiesioginių protėvių kilmės centras nuo XVIII amžiaus buvo Kauno apylinkėse.

B.Komorowskis tapo antikomunistinio judėjimo aktyvistu, o "kovos krikštą" patyrė būdamas dar paauglys per 1968 metais vykusius studentų bruzdėjimus.

"Sužinojau viską apie policijos lazdas ir jų panaudojimą", - prisiminė jis.