Tačiau Vašingtonas taip pat teigia, kad tebesitęsianti Rusijos Abchazijos ir Pietų Osetijos okupacija „nebeturi būti vertinama, kaip kliūtis“, ratifikuojant civilinio branduolinio bendradarbiavimo sutartį, dėl kurios buvo pradėta diskusija po 2008 m. Rusijos invazijos.
Nors Rusijai nepavyko sulaukti tarptautinio maištininkų regionų nepriklausomybės pripažinimo, vis glaudesni JAV ryšiai su Rusija veiksmingai atveria kelią Gruzijos padalinimui. Bent jau Rusija tikrai taip mano: užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai sakė Dūmai, kad 2009 m. JAV ir Gruzijos strateginės partnerystės chartija yra „praeities JAV politikos liekana“.
NATO santykiai su Maskva taip pat gerėja, o su Tbilisiu blogėja. 2008 m. rugsėjo mėn. įkurta NATO-Gruzijos komisija kol kas nenustatė jokių konkrečių narystės tikslų, kurių turėtų pasiekti Gruzija. Tai aiškus ženklas, kad aljansas neskuba kalbėti apie Gruzijos narystę.
Dar daugiau - Prancūzija netrukus parduos karo laivus su raketomis Rusijai, kuri planuoja dislokuoti juos Abchazijos gynybai.
Atrodo, kad netgi tokioms artimoms draugėms, kaip Lenkija ir Baltijos šalys, kurios kažkada reikalavo narystės NATO, palengvėjo po to, kai Vašingtonas atsitraukė nuo NATO plėtros ir raketinės gynybos planų.
Tai reiškia, kad Tbilisis lieka atskirtas. Tačiau seni draugai, kurie seniau vertino Gruziją kaip strateginį gynybinį postą, dabar jį vertina kaip prievolę, taip parodydami Rusijai, kad Vakarai labiau linkę sudaryti strateginius sandorius, o ne dalyvauti Rusijos kieme vykstančiuose konfliktuose.