1940 metų birželio 18 dieną tuo metu Londone buvęs Ch.de Gaulle'is paragino Vokietijos okupuotą Prancūziją nepasiduoti. Šis kreipimasis buvo perduotas per BBC radijo tarnybą, transliuojančią prancūzų kalba.
"Prancūzija pralaimėjo mūšį, bet nepralaimėjo karo! Niekas neprarasta, todėl kad šis karas - pasaulinis. Ateis diena, kai Prancūzija susigrąžins laisvę ir didybę... Štai kodėl aš kreipiuosi į visus prancūzus susiburti aplink mane veiksmų, pasiaukojimo ir vilties labui", - kalbėjo Ch.de Gaulle'is.
Prancūzų pasipriešinimas okupantams suvaidino savo vaidmenį siekiant pergalės prieš nacių Vokietiją.
Po 70 metų N.Sarkozy su žmona Carla Bruni-Sarkozy apsilankė toje pačioje BBC studijoje, iš kurios nuaidėjo garsieji Ch.de Gaulle'io žodžiai.
Deja, jo legendinės kalbos BBC neįrašė. Išlikęs įrašas - po keturių dienų paties Ch.de Gaulle'io pakartota kalba.
Kai 1940 metų birželio 18 dieną generolas Ch.de Gaulle'is kreipėsi į tautą, jo niekas nelaikė žmogumi, kuris gali suvaidinti vieną svarbiausių vaidmenų vaduojant Paryžių 1944 metais; žurnalistai nepasistengė bent įrašyti jo kalbą.
Tiesa, ir pats kreipimasis per radiją liko beveik nepastebėtas. Tik praėjus keliems metams, kai prancūzų pasipriešinimas sustiprėjo, buvo prisimintas Ch.de Gaulle'io kreipimasis.
"Argi šis pralaimėjimas - galutinis" Ne!" - pabrėžė jis tada.
Birželio pradžioje, dar prieš garsųjį kreipimąsi iš Londono, nacių okupuotos Prancūzijos ministras pirmininkas Paulis Reynaud, paskyrė Ch.de Gaulle'į karo ministro pavaduotoju ir po kelių dienų atsistatydino.
Premjero poste atsidūręs Philippe'as Petainas nedelsdamas pradėjo derybas su Hitleriu dėl paliaubų, prieš kurias įnirtingai stojo Ch.de Gaulle'is.
"Lyderiai, kurie daugelį metų vadovavo Prancūzijos armijai, suformavo vyriausybę, - kalbėjo birželio 18 dieną iš Bordo į Londoną atskridęs Ch.de Gaulle'is. - Toji vyriausybė, remdamasi mūsų armijų pralaimėjimu, užmezgė ryšius su priešu, kad sustabdytų karo veiksmus. Žinoma, mes buvome ir esame užtvindyti priešo jėgos: mechaninės, pėstininkų, aviacijos. Daugybė tankų, lėktuvų, vokiečių taktika verčia mus trauktis".
"Bet ar jau paskutinis žodis ištartas? Ar viltis turi išnykti" Argi šis pralaimėjimas paskutinis? Ne!" - sušuko jis iš radijo studijos Londone.
Daugelis tų, kurie girdėjo šią kalbą tiesioginiame eteryje, lig šiol ją prisimena. Prancūzė, tuomet 18-metė, Odile de Vasselo pasakojo: "Aš prisimenu, kaip įėjau į svetainę, kur prie radijo imtuvo sėdėjo visa šeima ir klausėsi kitos stoties, transliavusios oficialiąją Prancūzijos valdžios versiją. Jūs girdėjote, kas ką tik įvyko, paklausiau aš. Pulkininkas de Gaulle'is Londone ragina žmones eiti su juo. Mano senelis iš karto sušuko, kad karas dar nebaigtas, dar yra vilties".