Tremtyje gyvenančio Tibeto dvasinio lyderio vardas nebuvo įtrauktas į žmonių, tą dieną gavusių audienciją pas popiežių, sąrašą, kaip paprastai esti, kai Šventajame Soste lankosi iškilūs asmenys.

Pasak atstovo žiniasklaidai, taip nutiko todėl, kad šis vizitas buvo "išimtinai religinio pobūdžio", nors kitų vizito atvykusių religinių lyderių vardai sąraše buvo paminėti.

Dvišaliai Vatikano ir Kinijos santykiai ir toliau lieka keblūs. Kinijoje gyvenantiems Romos katalikams neleidžiama pripažinti popiežiaus valdžios, jie privalo lankyti valstybės remiamą "patriotinę Bažnyčią".

Vatikanas teigia, kad komunistinė valdžia persekioja katalikus. Kaip teigia Šventasis Sostas, aštuoni milijonai popiežiui lojalių kinų religines apeigas atlieka slapta, pogrindyje.

Dėl Dalai Lamos vizito į Italiją kilo daug diskusijų, nes joks jo susitikimas su šalies ministru pirmininku Silvio Berlusconi (Silvijumi Berluskoniu) net nebuvo planuojamas. Kai kurie parlamentarai pareiškė, jog kabinetas su tibetiečių dvasiniu vadovu nesutiko susitikti nenorėdamas pykdyti Kinijos.

Pastaruosius pusantrų metų atrodė, kad Kinijos ir Tibeto religinio vadovo santykiai šiltėja, tačiau Kinija ir toliau nesutinka vyriausybiniu lygiu derėtis su Dalai Lama, o rugsėjį, kai jis susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu George'u W.Bushu (Džordžu V.Bušu), pareiškė protestą.