Galutiniai rinkimų rezultatai rodo, kad buvęs socialdemokratas H.Fischeris kovoje dėl šio iš esmės simbolinio posto surinko 78,94 proc. balsų.

Prezidentas antrajai šešerių metų kadencijai perrinktas po gana blankios rinkimų kampanijos, o balsavimo dieną aptemdė menkas rinkėjų aktyvumas.
Labiausiai prieštaringai vertinama šių rinkimų kandidatė Barbara Rosenkranz, atstovaujanti prieš užsieniečius ir Europos Sąjungą (ES) nusistačiusiai ultradešiniajai Laisvės partijai, surinko tik 15,62 proc. balsų.

"Nesu labai laiminga (dėl šių rezultatų), tačiau iš esmės patenkinta", - sakė B.Rosenkranz, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.
B.Rosenkranz taip pat skundėsi dėl prieš ją nukreipto agresyvaus žiniasklaidos puolimo ir teisinosi, kad jai nepalankius rezultatus nulėmė tai, jog prie balsadėžių atėjo palyginti mažai rinkėjų.
Prieš abortus pasisakantis Rudolfas Gehringas, atstovaujantis nedidelei Krikščionių partijai, liko trečias, surinkęs 5,44 proc. balsų.

Per šiuos rinkimus Austrijos piliečiai buvo itin pasyvūs - į balsavimo apylinkes atėjo tik 49,17 proc. registruotų rinkėjų. Tuo tarpu per 2004 metais vykusius prezidento rinkimus aktyvumas siekė 71,6 procento.
51 metų B.Rosenkranz buvo labiausiai pastebima kandidatė per šių metų rinkimų kampaniją.

Didžiausią atgarsį sukėlė jos pasisakymai dėl Austrijoje veikiančio griežto įstatymo, draudžiančio nacių ideologiją ir žydų Holokausto neigimą.

Griežta retorika garsėjanti B.Rosenkranz yra sakiusi, kad antinacistinis įstatymas yra "nereikalingas" žodžio laisvės varžymas, tačiau vėliau buvo priversta padaryti pareiškimą, kuriame aiškiai nurodė neneigianti nacių įvykdytų nusikaltimų.

Dešimt vaikų turinčios B.Rosenkranz vyras anksčiau priklausė neonacių partijai NDP, kuri vėliau buvo uždrausta dėl pernelyg radikalios programos.

Laisvės partijos vadovas Heinzas Christianas Strache, kuris tikisi ateinantį spalį būti išrinktas Vienos meru, o praėjusio sekmadienio balsavimą laikė įžanga į savivaldos rinkimų kampaniją, taip pat sakė, kad partijai nepalankų rezultatą nulėmė itin menkas rinkėjų aktyvumas.

Vienoje B.Rosenkranz sekėsi dar prasčiau - čia ji surinko tik 14,1 proc. balsų.

"Tai nėra proga džiaugtis", - sakė H.Ch.Strache, kuris iš pradžių prognozavo, kad jo partijos kandidatė surinks apie 35 proc. balsų.
"Tai buvo B.Rosenkranz, FPOe (Laisvės partijos) ir H.Ch.Strache pralaimėjimas", - sekmadienį sakė politikos apžvalgininkas Peteris Hajekas.

Apžvalgininkai prie rinkimus ragino gyventojus susimąstyti, kaip nukentėtų Austrijos reputacija, jeigu B.Rosenkranz būtų išrinkta prezidente, o jos vyras Horstas Jakobas Rosenkranzas taptų šalies "pirmuoju ponu".

"Džiaugiuosi dėl jo (H.Fischerio) ir dėl Austrijos. Tai gera diena", - po rinkimų sakė šalies kancleris Werneris Faymannas.

Austrijoje prezidento postas iš esmės tėra simbolinis, tačiau jis labai svarbus šalies įvaizdžiui.

61 metų R.Gehringas savo platformą grindė krikščioniškų vertybių puoselėjimu ir kova su abortais, vadindamas save "ištikimu ir uoliu gyvybės gynėju" ir "negimusių vaikų ruporu".

Su tokiais kontroversiškais priešininkais susigrūmęs santūraus būdo H.Fischeris, kuris nuo savo kadencijos pradžios 2004 metais praktiškai nebuvo įsivėlęs į jokius skandalus, visos rinkimų kampanijos metu buvo laikomas aiškiu favoritu.

Tai, kad konservatyvi Liaudies partija, kuri yra socialdemokratų partnerė valdančiojoje koalicijoje, nusprendė nekelti savo kandidato į prezidentus, dar labiau sustiprino H.Fischerio pozicijas.

2004 metais vykusiuose rinkimuose H.Fischeris, surinkęs 53,39 proc. balsų, įveikė Liaudies partijos iškeltą kandidatę Benitą Ferrero-Waldner, už kurią balsavo 47,61 proc. rinkėjų.

Šių metų prezidento rinkimų kampanija buvo gana blanki, o H.Fischerio pergale neabejota, todėl pusė iš 6,35 mln. balso teisę turinčių Austrijos gyventojų sekmadienį, užuot atlikę pilietinę pareigą, nusprendė likti namuose, sako apžvalgininkai.