Viena pagrindinių susitikimo temų – naujoji strateginė koncepcija, kurią rengiamasi patvirtinti metų pabaigoje Lisabonoje. Vadinamoji NATO išminčių grupė yra parengusi pluoštą pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti jos projektą.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje A. F. Rasmussenas pažymėjo, kad turėtų išlikti dabartinis gynybos principas – vienas už visus ir visi už vieną, o JAV toliau turėtų rūpintis Europos saugumu: „(Strategijoje) turi būti patvirtinti esminiai ir tvirti NATO pamatai, politiniai ryšiai tarp Europos ir Šiaurės Amerikos bei įsipareigojimas ginti viena kitą nuo atakų. Galima pasakyti, kad NATO DNR nesikeis.“
Anot jo, teorija turėtų būti susieta su šių dienų praktika, mat dabar tenka imtis dalykų, apie kuriuos nekalbėta anksčiau, pavyzdžiui, vykdyti operaciją Afganistane, užtikrinti saugumą virtualioje erdvėje. Be to, esą būtina nurodyti gaires ateičiai: kokių misijų NATO galėtų imtis, kaip smarkiai turėtų išsiplėsti partnerystė būti, kokių gebėjimų reikia Aljansui.
Kaip pažymėjo A. F. Rassmussenas, strategija parodys, kad „Aljansas yra būtinas netikrumo laikais“, – kai esama tiek daug iššūkių, stiprus solidarumas tarp tautų ir bendros vertybės esą tebėra teisingas atsakymas.
Aljanso vadovas pabrėžė būtinybę reformuoti organizaciją, kaip struktūrą, – tokį prioritetą jis nurodė vos ėmęsis šių pareigų. „NATO daro daug gerų dalykų, bet, turiu pasakyti, ne dėl to, kokią turi struktūrą, o nepaisant to. Atvirai kalbant, Europoje turime įvairiomis prasmėmis Šaltojo karo nulemtą struktūrą, kurios daugiau negalime sau leisti. Ji nesukurta operacijoms. Turime biudžerto sistemą, kuri nebuvo tobulinta nuo to laiko, kai pradėjome operacijas. Mūsų būstinės yra rojus žmonėms, kurie mėgsta komitetus, bet, turiu prisipažinti, nesu vienas iš tų žmonių.“
NATO vadovas ministrams pristatė savo viziją ir, jo teigimu, sulaukė stipriaus paskatinimo tęsti. „Mes kalbame ne apie kosmetinę chirurgiją. Noriu energingos ir tinkamos organizacijos“, – teigė A. F. Rasmussenas.
Kertvirtadienį vakare vykstančioje darbinėje vakarienėje numatyta diskusija apie NATO branduolinę politiką ir priešraketinę gynybą. Pasak generalinio sekretoriaus, NATO turi padaryti viską, ką gali, kad paremtų ginklų kontrolę, nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą. Bet tuo pačiu jis pareiškė, kad svarbu užtikrinti savo saugumą: „NATO reikalas yra ginti savo teritorijas ir gyventojus. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad 900 mln. žmonių NATO šalyse būtų apsaugoti nuo atakų. Pasaulyje, kur egzistuoja branduoliniai ginklai, reikia patikimai, efektyviai ir saugiai valdomo atgrasymo.“
Komentuodamas priešraketinę gynybą, A. F. Rasmussenas sakė, jog esama valstybių ir kitų veikėjų, kurie gali būti „nepakankamai racionalūs“. Juos esą galėtų atbaidyti ne mūsų branduoliniai ginklai, bet mintis, kad jų ginklai gali neįveikti mūsų gynybos. Generalinis sekretorius sakė norintis, kad priešraketinėje gynyboje dalyvautų ir Rusija: „Mes galime ir turime įtraukti Rusiją vardan Europos saugumo ir politinės vienybės.“
NATO vadovo manymu, Aljansui reikia atominio ginklo, nes jis – viena iš rimtai vertinamų atgrasymo priemonių. „Dabartiniame pasaulyje branduolinis ginklas neturi NATO alternatyvos atgrasymui. Asmeniškai aš manau, kad amerikiečių atominio ginklo dislokavimas Europoje – dalis rimtai vertinamo atgrasymo“, – estų žurnalistams sakė jis. Maždaug 200 amerikiečių trumpojo nuotolio branduolinių ginklų, dislokuotų Europoje, esą yra esminis patikimo atgrasymo elementas.
Dar vienas klausimas, kuris buvo paliestas ministrų susitikime, – narystės veiksmų plano suteikimas Bosnijai ir Hercegovinai. Ankstesniame susitikime buvo sutarta skirti šiai šaliai planą, kai tik ji žengs tam tikrus žingsnius. Pasak A. F. Rasmusseno, nuo to laiko Bosnija ir Hercegovina ėmėsi gynybos reformos, sutiko prisidėti prie operacijos Afganistane. „Tai yra svarbūs žingsniai šaliai ir svarbūs signalai mums. Bosnija ir Hercegovina yra arčiau narystės veiksmų plano negu kada nors anksčiau. Iš tiesų šiandien ji yra ant slenksčio“, – pažymėjo NATO vadovas, jau anksčiau pareiškęs, kad šiuo atveju pagrindinis klausimas yra ne „ar“, o „kada“. Jis patikino, kad šios valstybės ateitis yra euroatlantinėse struktūrose.