Lione leidžiamo nuosaikios katalikiškos pakraipos žurnalo "Golias" paskelbtas laiškas tapo dar vienu iš neseniai paviešintų konfidencialių dokumentų, rodančių, jog Vatikanas anksčiau skatino Katalikų Bažnyčios hierarchus dangstyti pedofilija kaltinamus kunigus.

2001 metų rugsėjo 8 dieną parašytame laiške kardinolas Dario Castrillonas Hoyosas teisino Prancūzijos vyskupo Pierre'o Picano sprendimą nepranešti teisėsaugai apie kunigą, kuris vėliau buvo nuteistas kalėti 18 metų už vieno berniuko žaginimą ir dešimties kitų mažamečių lytinį išnaudojimą.

Šventasis Sostas pastarosiomis savaitėmis buvo griežtai kritikuojamas dėl vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų dangstymo. Tuo tarpu Vatikanas pripažįsta, kad paviešintuose dokumentuose vyskupams tiesiogiai nenurodoma pranešti apie kunigų nusikaltimus policijai, tačiau tai esą neįrodo, jog jiems buvo liepiama slėpti tokius atvejus.

Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi neginčijo "Golias" paskelbto laiško turinio, tačiau sakė, kad tas dokumentas patvirtina, "koks tinkamas buvo sprendimas perduoti visų su dvasininkais susijusių nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejų nagrinėjimą Tikėjimo mokymo kongregacijai".

2001 metų gegužės 18 dieną tuometis kardinolas Josephas Ratzingeris, vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI, nurodė katalikų vyskupams pranešti apie visus kunigų pedofilijos atvejus Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuriai jis tuomet vadovavo.

P.Picanas, kuriam už nepranešimą apie nepilnamečių seksualinį išnaudojimą buvo skirtina lygtinė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisme pripažino palikęs kunigą Rene Bissey dirbti parapijoje, nors tas dvasininkas buvo konfidencialiai prisipažinęs dėl jo įvykdytų pedofilijos veiksmų.

Ta byla sukrėtė Prancūziją ir paskatino šios šalies vyskupus paskelbti, kad apie visus seksualinio išnaudojimo atvejus būtina pranešti teisėsaugai.

"Sveikinu, kad nepranešėte apie kunigą civilinei administracijai, - savo laiške rašė D.Castrillonas Hoyosas. - Pasielgėte deramai, ir man malonu, kad šioje vyskupijoje dirba kolega, kuris istorijos ir kitų pasaulio vyskupų akivaizdoje pasirinko kalėjimą, užuot įskundęs savo sūnų ir kunigą".

Kardinolas tame laiške pridūrė, kad vyskupus ir kunigus sieja ne vien darbo, bet ir "labai ypatingi dvasinės tėvystės" ryšiai. Dėl šios priežasties vyskupai nėra įpareigoti liudyti prieš savo "tiesioginius artimuosius", pabrėžė jis.

Argumentuodamas savo teiginius apie ypatingus vyskupų ir kunigų santykius, D.Castrillonas Hoyosas citavo Vatikano dokumentus ir apaštalo Pauliaus laišką.

"Siekdama padrąsinti brolius vyskupus šioje jautrioje srityje, Kongregacija išsiuntinės šio laiško kopijas visoms vyskupų konferencijoms", - rašo kardinolas.

Iš Kolumbijos kilęs konservatyvių pažiūrų D.Castrillonas Hoyosas 1996-2006 metais vadovavo Šventojo Sosto Kunigų kongregacijai. 2000-2009 metais jis taip pat vadovavo popiežiškajai komisijai "Ecclesia Dei", vadovaujančiai santykiams su konservatyvių kunigų lefebristų judėjimu, atsiskyrusiu nuo Vatikano 1988 metais ir už tai ekskomunikuotu.

Šis kardinolas taip pat vadovavo deryboms, per kurias praeitų metų sausį buvo nuspręsta grąžinti į Bažnyčią keturis ekskomunikuotus Šv.Pijaus X brolijos (lefebristų) vyskupus.

Tas sprendimas sukėlė žydų bendruomenės pasipiktinimą, kai paaiškėjo jog vienas iš malonės sulaukusių vyskupų yra Holokausto neigėjas Richardas Williamsonas.

Tas skandalas buvo labai nemalonus Benediktui XVI, kuris teisinosi nežinojęs apie R.Williamsono pažiūras, nors jos buvo viešai skelbiamos internete.

Praėjus dviem mėnesiams po to incidento Šventasis Tėvas prijungė D.Castrillono Hoyoso komisiją prie Tikėjimo mokymo kongregacijos, o pats kardinolas atsistatydino.

Ketvirtadienį pontifikas, kuris iki šiol retai viešai komentuodavo pastarąjį skandalą dėl kunigų pedofilijos, pareiškė, kad Bažnyčia turi atgailauti dėl savo nuodėmių.