Iainas Duncanas Smithas (Janas Dankanas Smitas) pralaimėjo Konservatorių partijos parlamentarų balsavimą ir po dviejų metų darbo šiame poste neteko net galimybės dalyvauti visuotiniuose rinkimuose. Už pasitikėjimą juo balsavo 75 parlamento nariai, o už nepasitikėjimą - 90.

Įrodydami, kad politikoje jokių sentimentų nėra, įtakingi partijos nariai nedelsdami kaip savo kandidatą susigrąžino Michaelą Howardą (Maiklą Havardą) - partijos atstovą finansų klausimais, buvusį ministrą ir akivaizdų lažybininkų favoritą.

M.Howardo šalininkai mano, kad jam pavyks padaryti tai, ko nesugebėjo I.Duncanas Smithas - priversti T.Blairą prisiimti atsakomybę visais klausimais, pradedant problemomis viešajame sektoriuje ir baigiant Irako karu, kuriam nepritarė dauguma britų. Britanijos premjeras yra artimiausias Vašingtono sąjungininkas Irako klausimu.

62-ejų metų M.Howardas yra dešinysis euroskeptikas, neretai pasižymintis šiurkštumu. Vienas iš M.Howardo kolegų kartą net yra pasakęs, kad jis "turi savyje kažką tamsaus". Tačiau jis labai gerbiamas kaip politikos profesionalas, pasižymintis blaiviu protu ir galintis gerokai apsunkinti gyvenimą T.Blairui.

"Parlamento frakcija pasakė savo žodį, paskelbtas pranešimas, ir aš pasitrauksiu iš lyderio (posto), kai galiausiai bus išrinktas kitas", - milžiniškam žurnalistų būriui prie savo partijos būstinės sakė I.Duncanas Smithas.

I.Duncanas Smithas, kuris nenorėjo lengvai atsisakyti savo valdžios, buvo laikomas vienu neįspūdingiausių šios XX amžiaus Britanijos politinėje arenoje dominavusios dešiniųjų partijos lyderių.

Konservatorių partija, prie kurios vairo anksčiau stovėjo tokios asmenybės, kaip Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis) ir Margaret Thatcher (Margaret Tečer), po "geležinės ledi" pasitraukimo įklimpo į gilią krizę ir viešosios nuomonės apklausos jai neleidžia puoselėti didelių vilčių prieš kitus visuotinius rinkimus, kurie turėtų vykti 2005-aisiais.

Konservatoriai kaltino 49 metų buvusį karininką I.Duncaną Smithą tuo, kad jis nesugebėjo susikrauti politinio kapitalo per šiuos metus, kurie laikomi pačiais prasčiausiais per visą T.Blairo šešerių metų vadovavimo laikotarpį.

Jo paskutinis bandymas užsitikrinti paramą - jausminga kalba konservatorių parlamentarų komitetui su prašymu jį paremti - nedavė jokių rezultatų.

Visuomenės pasitikėjimas T.Blairu smarkiai sumažėjo jam prisidėjus prie Jungtinių Valstijų karo Irake, tačiau visos apklausos rodo, kad jis vis tiek, jau trečią kartą iš eilės, per visuotinius rinkimus įveiks savo varžovus ir užtikrins, kad jo Leiboristų partija valdytų daugiau kaip 10 metų.

Naujausia visuomenės apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas yra kiek didesnis nei 30 proc. - nuo leiboristų jie atsilieka 5 procentais.

Žmonės, kurie galėtų pakeisti I.Duncaną Smithą, iki kito ketvirtadienio turi iškelti savo kandidatūras. Tačiau partijos elitas jau stengiasi visus suvienyti aplink M.Howardą.