Praėjus dienai, Vašingtonas įspėjo amerikiečius, kad šie nevyktų į Saudo Arabiją, nes gauta informacijos apie galimus išpuolius prieš aviaciją ir Vakarų valstybių objektus.

"Jaunimas (kovotojai) tiki, kad pasninkavimas ir džihadas (šventasis karas) yra susiję, - teigė Londone įsikūrusio islamo stebėjimų centro vadovas Yasseras al-Sirry (Jaseras al Siris). - Ramadanas - palaimintas laikas, per kurį už gerus darbus atlyginama dešimteriopai. Jei per Ramadaną miršti kaip kankinys, - dar geriau".

Islamas griežtai draudžia konfliktų metu žudyti nekovojančius asmenis, o dauguma dvasininkų smerkia savižudiškus išpuolius. Kaip ir dauguma kitų nuosaikiųjų islamo sekėjų, prestižinės Egipto Al Azharo mečetės pamokslininkas Eidas Abdel-Hamidas Youssefas (Eidas Abdelis Hamidas Jusefas) tvirtino, kad ryšio tarp ramadano ir ginkluoto pasipriešinimo nėra. "Tie, kas sieja ramadano mėnesį su karu ir kovomis, yra atsakingi už savo veiksmus. Islamas apie tokį ryšį nekalba", - sakė jis.

Analitikai ir islamistai teigia, kad išaugęs religinis užsidegimas, rodos, skatina ekstremizmą.

Alžyre, kur per paskutinį praėjusio šimtmečio dešimtmetį sukilus islamistams žuvo maždaug 150 tūkst. žmonių, ramadano, kuris Alžyre laikomas tradiciniu išpuolių metu, laukiama su baime.

Per ramadaną pamaldiems musulmonams nuo saulėtekio iki saulėlydžio negalima nei gerti, nei valgyti, nei rūkyti. Jiems taip pat draudžiama mylėtis. Šie religiniai priesakai neprivalomi tik vaikams, keliautojams, ligoniams bei nėščioms moterims.

Tačiau senojoje ir šiuolaikinėje islamo istorijoje ramadanas taip pat - didžiųjų musulmonų armijų pergalių laikas. Musulmonai tiki, kad per ramadaną mirę tikintieji iškart patenka į rojų, nes pragaro vartai yra užverti.

"Kraujo liejimas per ramadaną kovotojus daro kankiniais ir priartina prie Dievo", - sakė Alžyro islamistų sukilėlių grupių ekspertas Mounir'as Boudjema (Mouniras Boudžema).