"Mums reikalingi kai kurie paaiškinimai", - sakė Prancūzijos gynybos ministras Herve Morinas po susitikimo su Andersu Foghu Rasmussenu, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniu sekretoriumi.

Ministras nurodė turintis klausimų dėl "šios programos kaštų, europiečių vaidmens, žinant amerikiečių pasiūlymus, susijusius su vadovavimu ir kontrole".

"Į kokią grėsmę mes reaguojame? Kokie yra pavojai?" - klausė jis.
A.F.Rasmussenas prašo NATO šalių lapkritį Lisabonoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime priimti sprendimą, ar priešraketinės gynybos programa bus įgyvendinama.

"Mums iškilusi reali grėsmė, ypač iš Irano", - sakė NATO vadovas ir pridūrė, kad PRG turi būti paskelbta vienu iš Aljanso misijos uždavinių.
H.Morinas argumentavo, kad Europos šalių vyriausybės jau dabar susiduria su sunkumais formuojant biudžetus ir kad PRG sistemos neturėtų būti kuriamos kitų karinių pajėgumų, tokių kaip sraigtasparniai ir transporto lėktuvai, sąskaita.

"Priešraketinė gynyba turi būti laikoma branduolinių arsenalų atgrasomojo efekto papildiniu", - pabrėžė Prancūzijos gynybos ministras.

Šiuo metu NATO šalis saugo JAV priešraketinės gynybos skydas, kurio raketų gaudytuvai yra dislokuoti Jungtinėse Valstijose, Grenlandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Planai dislokuoti šios sistemos elementus Rytų Europoje sukėlė rimtą susirūpinimą Rusijai.