Kovingai nusiteikęs H. Kohlis kategoriškai paneigė jam metamus kaltinimus korupcija ir sakė tapęs žiniasklaidos surengtos raganų medžioklės auka.

"Aš nežinau apie jokius kyšius. To nebuvo", sakė H. Kohlis. Jo kalba truko 75 minutes.

Pasak H. Kohlio, buvo surengtas neregėtas bandymas jį apšmeižti, paversti nusikaltėliu ir apjuodinti "16 gerų ir sėkmingų metų", kai jis vadovavo Vokietijai.

Buvęs kancleris skundėsi, jog žiniasklaidos kampanija prieš jį kilo todėl, kad komisijos apklausos teko taip ilgai laukti.

Vis dėl to jis dar kartą prisipažino, kad pastarąjį dešimtmetį priėmė 1 mln. JAV dolerių nedeklaruotų, tai yra neteisėtų aukų. "Už tai prisiimu atsakomybę", sakė H. Kohlis, neminėdamas lėšas davusių asmenų.

Jo vadovautos Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) finansavimo skandalas sužlugdė H. Kohlio, kaip Vokietijos suvienijimo "architekto", reputaciją. Dėl šio skandalo atsistatydino ir H. Kohlio įpėdinis KDS vadovo poste Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), o konservatorių partija liko opozicijoje.

H. Kohlis žadėjo per apklausą tiesiogiai atsakyti į kaltinimus dėl kyšio, susijusio su 36 tankų eksportu į Saudo Arabiją 1991 metais, taip pat dėl Rytų Vokietijos naftos perdirbimo gamyklos "Leuna", kuri 1992 metais buvo parduota Prancūzijos naftos bendrovei "Elf Aquitaine".

Pagardindamas kalbą politiniais sąmojais, 70-metis H. Kohlis puolė žiniasklaidą dėl nepagrįstų kaltinimų.

Jis ypač piktinosi pranešimu, neva velionis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrandas (Fransua Miteranas) per "Leuna" sandorį jam sumokėjo 15 mln. dolerių.

"Pareiškimas, kad mane buvo galima nupirkti, yra absurdiškas. Aš niekada gyvenime nebuvau parduodamas", sakė H. Kohlis, komentuodamas straipsnius apie geležinkelio pastatų pardavimą žymiam KDS rėmėjui.

Vyriausybės paskirtas kaltintojas trečiadienį pareiškė, kad 1998 metų rugsėjį, H. Kohliui pralaimėjus rinkimus, federalinėje kanceliarijoje buvo sunaikinti net trys gigabaitai kompiuterių duomenų. Šis kiekis prilygsta 1,2 mln. puslapių.

Su "Leuna" sandoriu susijusių dingusių dokumentų šūsnis būtų net 15 metrų aukščio, sakė tardytojas Burkhardas Hirschas (Burkhardas Hiršas). Pasak jo, tai buvo ne paprastas neapsižiūrėjimas, o "masinis duomenų naikinimas ir machinacijos su dokumentais, kurios buvo įvykdytos nesant jokio juridinio pateisinimo".

Po kalbos H. Kohlio laukė apklausa, kuri turėjo užtrukti didelę dienos dalį.