„Mes turime rimtų klausimų dėl tikrosios JAV gynybos sistemos paskirties“, – teigė ministerijos atstovas spaudai Andrejus Nesterenko.
„Todėl ir toliau nuosekliai priešinsimės bet kokiems abejotiniems vienašaliams, su priešraketine gynyba susijusiems veiksmams, galintiems pakenkti tarptautiniam saugumui“, – kalbėjo ji.
Šis komentaras – griežčiausiai susirūpinimą reiškiantis Maskvos pareiškimas po to, kai Rumunija pranešė pradėjusi derybas su Vašingtonu dėl ketinimų šalies teritorijoje dislokuoti JAV gaudomąsias raketas, o susidomėjimą priešraketinio skydo elementų dislokavimu savo teritorijoje išreiškė Bulgarija, informuoja naujienų agentūra AFP.
Iki šiol užsienio reikalų ministerija tik reiškė susirūpinimą ir tvirtino, kad analizuoja šį klausimą.
„Ir vėl tampame neapgalvotos priešraketinės gynybos dėstymo Europoje liudininkais, kai trapi Europos saugumo architektūra iš esmės tampa akivaizdžiai vienašališkų įsivaizduojamų grėsmių įkaite“, - kalbėjo A. Nesterenko.
Jis išreiškė apgailestavimą, kad Maskva apie JAV planus Rumunijoje sužino ne tiesiogiai iš Vašingtono ir Bukarešto, bet iš žiniasklaidos. Anot jo, tokia praktika prieštarauja Rusijos „lygios partnerystės“ suvokimui.
JAV prezidento Baracko Obamos praėjusių metų sprendimą atsisakyti savo pirmtako George`o W. Busho planų priešraketinio skydo elementus išdėstyti Čekijoje ir Lenkijoje šiltai sutiko Rusija.
Tačiau noras į priešraketinio skydo kūrimą Europoje įtraukus Bulgariją ir Rumuniją vėl suerzino Maskvą.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas įspėjo, jog Maskva gali atgaivinti planus dislokuoti raketas Kalinigrade.