Gabena karius ir tankus

Jau porą mėnesių įvairių valstybių karo ekspertai daug dėmesio teikia prancūziškiems universaliems desantiniams laivams „Mistral“. Tai modernūs laivai (pirmasis pastatytas 2004 m.), gebantys nuplaukti iki 19,8 tūkst. jūrmylių nepapildant degalų atsargų, išvystantys 18,8 mazgo greitį. Vienas toks gali gabenti 16 sraigtasparnių (standartinė aviacijos grupės sudėtis – 8 transporto sraigtasparniai NH90 ir 8 šturmo sraigtasparniai „Tiger“), kelis desantinius katerius ant oro pagalvės, iki 70 lengvųjų visureigių arba 13–15 tankų, kitos kovinės technikos, 470 jūrų pėstininkų (trumpomis distancijomis, pavyzdžiui, nuo Baltijsko iki Klaipėdos ar Liepojos – iki 900 karių). Laive yra 69 lovų ligoninė.

Prireikus „Mistral“ pertvarkomas į štabo laivą, įrengiama vietos 150 štabo karininkų ir seržantų. Savigynai laive yra zenitinių raketų kompleksų, greitašaudžių, 30 mm kalibro artilerijos pabūklų, stambaus kalibro kulkosvaidžių. Laivas jūroje gali autonomiškai veikti mėnesį.

Baltijos šalys nerimauja

„Mistral“ – vieni moderniausių tokio tipo karo laivų visoje NATO kariuomenių ginkluotėje. Todėl nenuostabu, kad prasidėjusios Maskvos ir Paryžiaus konsultacijos dėl tokių laivų pardavimo sukėlė nevienareikšmiškų minčių.

„Mums kelia nuostabą, nes tai precedentas. NATO šalys iki šiol nėra sudarę sandorių, kad puolamojo pobūdžio ginkluotė būtų parduodama ne NATO šaliai – Rusijai“, – tokia buvo pirmoji Lietuvos krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės reakcija. Galimas labai efektyvaus karo laivo pardavimas Rusijai, savo laivyno sudėtyje neturinčiai analogų, nerimą sukėlė ir Latvijoje bei Estijoje.

Tarptautinės teisės ekspertai įžvelgia nemažai kliūčių, kad prancūzai parduotų laivą Maskvai, nes toks sandėris esą pažeistų Europos Sąjungos patvirtintus ginklų eksporto kriterijus. Rusija kaip šalis pirkėja neturėtų gauti tokio laivo, nes neatitinka bent kelių kriterijų. Visų pirma tokį laivą ar panašią ginkluotę galima parduoti tik šaliai, gerbiančiai žmogaus teises (apie Rusiją to nepasakysi), neturinčiai pretenzijų į kaimynų teritoriją (Rusija yra atplėšusi nuo Gruzijos Abchaziją ir Pietų Osetiją). Šalis pardavėja turi pasirūpinti, kad technika ir ginkluotė neatitektų valstybei, galinčiai kėsintis į šaliai pardavėjai draugiškų valstybių ir sąjungininkių interesus. Jei rusų Baltijos laivynas gautų tokį laivą, mūsų saugumo tai nepadidintų; jeigu būtume užpulti, mūsų galimybės gauti paramą per jūrą iš kitų NATO šalių būtų komplikuotos.

Prancūzai gali bandyti apeiti daugybę reikalavimų, parduoti „Mistralį“ be ginkluotės, tačiau šio laivo esmė – ne savigynai skirta ginkluotė (ją lengva pakeisti rusiškais analogais), bet mobilumas, greitis, gebėjimas vykdyti žaibiškas jūros (iš katerių ant oro pagalvės) ir oro (iš sraigtasparnių) desanto operacijas.

NATO plačiai nusižiovavo

Iš pradžių buvo kalbama apie vieno laivo pirkimą. Dabar rusų ir prancūzų šaltiniai praneša apie Rusijos planus įsigyti keturis tokius laivus. Anot Prancūzijos laikraščio „La Tribune“, du laivai, kurių kiekvieno vertė gali siekti 1,7–2,1 mlrd. litų, būtų statomi Prancūzijoje, o dar du – Sankt Peterburge. Taigi prancūzai rusams parduotų ir moderniausių laivų statybos technologiją. „La Tribune“ cituoja neįvardytą šaltinį Prancūzijos vyriausybėje: „Bendrovės „STX France“ laivų statyklų Sen Nazere padėtis dabar, per ekonominę krizę, apverktina. Sandėris su rusais padės išgelbėti šias statyklas ir išsaugoti darbo vietas. Laivai rusams tikrai bus parduoti be ginkluotės. Sankt Peterburge ant jų bus sumontuota rusiška ginkluotė.“

„Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozi leido parduoti pirmąjį „Mistralį“ Rusijai. Kokia NATO reakcija? – Plačiai nusižiovavo. Bloko generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas savo atstovo spaudai lūpomis pareiškė nelaikąs Rusijos grėsme. Baltijos šalys ir Gruzija maldauja pažvelgti į šį reikalą kitaip. Rusija kol kas tikrai nėra patikima partnerė, o šis sandėris kelia grėsmę naujųjų ir potencialių NATO narių saugumui“, – nesidžiaugia ir įtakingas JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, publikaciją pavadinęs „Pavojingas prancūzų ir rusų sandėris dėl ginkluotės tiekimo“. Leidinio rengėjai kategoriški: „Mistralių“ grėsmė saugumui didelė. Galbūt ateityje aplinkybės pasikeis, tačiau šiandien tokių laivų pardavimas siunčia netinkamus signalus kitoms NATO narėms, į bloką norinčioms stoti šalims ir patiems rusams. Kai Rusija žvelgia į NATO kaip į priešę, traukiasi iš sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje, laiko okupavusi penktadalį Gruzijos, stambus sandėris dėl ginkluotės pardavimo Rusijai yra pernelyg ankstyvas.“

Sandėrį vadina siaubingu

Prancūzijos leidinys „Le Monde“ paskelbė publikaciją „Parduoti „Mistralius“ Putino Rusijai – siaubinga“. Jame Paryžiaus sumanymas parduoti laivus rusams maišomas su žemėmis: „Mistral“ yra Prancūzijos karo laivyno perlas, išsiskiriantis didele žudymo galia. Tačiau dabar Prancūzija parduos tokius laivus Rusijai. NATO šalis pirmą kartą pažeis nerašytą tabu. Rusijos karo laivyno vadas jau džiūgauja ir paskelbė, kad toks laivas „leistų mūsų (rusų – aut. past.) Juodosios jūros laivynui įgyvendinti misiją Gruzijoje per 40 minučių, o ne per 26 valandas“.

Tai ne girto jūreivio svaičiojimai, o perspėjimas mums visiems. Duodami V.Putinui ginkluotę ir techniką, akimirksniu leidžiančią įvykdyti intervenciją Gruzijoje, Kryme ar Baltijos šalyse, mes tarsi sakome jam: „Pirmyn!“ Kad ir ką Rusijos armija padarytų, mes protestuosime tik tada, kai viskas jau bus baigta, kai jau bus per vėlu. Dabartinė Prancūzijos valdžia tokį savo elgesį – flirtą su Rusija – vadina realiąja politika. Tačiau tai yra trumparegiškumas, toks būdingas Prancūzijos užsienio politikai jau daug dešimtmečių.“

Ką daryti Lietuvai?

Iš karo su Gruzija rusai išmoko labai daug. Spjaunama į tradicinę nuostatą, kad visą ginkluotę ir techniką rusai gaminasi patys, ir planuojama pirkti ne tik laivų iš Prancūzijos, bet ir bepiločių žvalgybos lėktuvų iš Izraelio.

Tuo metu Lietuva ankstesnės socialdemokratų politinės ir jos paskirtos karinės vadovybės dėka sugebėjo sujaukti dar Jono Kronkaičio laikais sustyguotą, į savo krašto gynybą orientuotą kariuomenės struktūrą, perkelti pajėgų rengimo akcentus nuo savo krašto gynybos prie misijų vykdymo. Netgi kadaise buvęs vienas kovingiausių mūsų kariuomenės dalinių – Klaipėdoje dislokuotas LDK Butigeidžio dragūnų pamario gynybos batalionas, rengęsis (ne vien popieriuje!) ginti Klaipėdos uostą ir jo prieigas – iš kovinio pertvarkytas į mokomąjį batalioną. Buvęs karinių jūrų pajėgų Uosto gynybos padalinys išvis išformuotas. Ar ne pats laikas Lietuvai taisyti klaidas, kad iš prancūziško rusų „Mistralio“ besilaipinančius priešo jūrų pėstininkus galėtume pasitikti ugnimi, ne su gėlėmis.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją