Pagrindinės politinės krypties partijos ir pilietinių teisių organizacijos planavo protestuoti prieš ultradešiniųjų grupuočių pastangas savo tikslams naudotis skausminga šio miesto istorija. Vokietijos ultradešiniųjų judėjimų lyderiai anksčiau yra išprovokavę pasipiktinimą, lygindami Dresdeno bombardavimą su žydų Holokaustu.
Manoma, kad šiuose mitinguose dalyvaus apie 7 000 neonacių ir jų šalininkų iš kitų Vokietijos miestų ir Europos šalių, neskaitant mažiausiai 1 000 vietinių, sakė policijos atstovas Thomas Geithneris.
Ultradešiniųjų protestų organizatoriai šią demonstraciją vadina gedulo maršu.
"Svarbiausia užduotis mums - atskirti abu blokus ir neleisti jokių kontaktų tarp jų", - pabrėžė Th.Geithneris.
Dresdeno merė Helma Orosz išreiškė viltį, kad tūkstančiai žmonių susikibs rankomis ir apjuos atstatytą senamiestį, simboliškai gindami jį nuo neonacių. Miesto administracijai kreipėsi į teismą, kad šis uždraustų ultradešiniųjų maršą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Apie 2 000 kairiojo sparno aktyvistų šeštadienio rytą susirinko už kelių šimtų metrų nuo priešininkų telkimosi vietos, tačiau didesnių incidentų kol kas neįvyko. Daugelis jų mėgino blokuoti gatves, kad ultradešinieji negalėtų patekti į savo susirinkimo vietą.
20-metė Karolin Hanebuth atvyko iš Vokietijos vakarinio miesto Hanoverio protestuoti prieš neonacius.
"Fašizmas nėra nuomonė - tai nusikaltimas", - ji sakė naujienų agentūrai "The Associated Press".
Ultradešiniųjų judėjimai Vokietijoje neturi didelio politinio svorio ir neužima vietų nacionaliniame parlamente. Tačiau Saksonija ir jos sostinė Dresdenas yra viena iš dviejų rytinių Vokietijos žemių, kurių regioniniuose parlamentuose esama Nacionaldemokratų partijos deputatų.
1945 metų vasario 13-14 dienomis trys Didžiosios Britanijos ir JAV bombonešių bangos subombardavo Dresdeną padegamosiomis bombomis ir visiškai sunaikino jo barokinį senamiestį.
Ilgą laiką tiksliai nebuvo žinoma, kiek žmonių Dresdene žuvo per tuos bombardavimus. 2008 metais Saksonijos vyriausybės paskirta komisija nustatė, kad per tuos antskrydžius žuvo ne daugiau nei 25 tūkst. žmonių. Anksčiau ekspertai teigė, kad bombardavimai ir gaisrai galėjo nusinešti net 135 tūkst. gyvybių.
Dresdenas daugelį metų buvo kruopščiai atstatinėjamas. Jo pagrindinė Švč.Mergelės Marijos katedra, kurios vietoje kelis dešimtmečius riogsojo griuvėsių krūva, buvo vėl atidaryta 2005 metais.