Tą šeštadienį niekas nesitikėjo, kad į gatves išeis apie 10 tūkstančių miestiečių. Akcijos tema buvo specifinė: žmonės reiškė nepasitenkinimą sausio 28 d. vietos Dūmos priimtu sprendimu didinti mokesčius už transporto priemones. Protesto nenumalšino net gubernatoriaus Georgijaus Booso pažadai, kad, atsižvelgiant į infliaciją, dvigubai didesnius mokesčius reikės mokėti tik nuo 2011 m.
Gubernatorius jau buvo nuskridęs į Madeiros salą atostogauti, tačiau, leidęs ekipažui keletą valandų pailsėti, bemat įsakė pasukti lėktuvą atgal: įvykiai Kaliningrade sukosi nepageidaujama linkme.
Demonstrantų minios jau neapsiribojo tik socialiniais reikalavimais, o nešė plakatus, reikalaujančius atsistatydinti ir G.Boosui, ir srities vyriausybei, ir V.Putinui. Opozicija taip pat protestavo, kad nuo 2004 m. gubernatorius skiria Rusijos prezidentas, todėl jie nepaiso vietos gyventojų reikalavimų, o tik aklai įgyvendina Kremliaus potvarkius. Beje, pernai mokesčių už transporto priemones klausimas buvo svarstomas ir federalinėje Dūmoje, tačiau buvo nuspręsta jį palikti vietos valdžios nuožiūrai.
Taigi, pas kaimynus pakvipo dūmais. Į Kaliningradą bemat sugužėjo Kremliaus pasiuntinių ir „Vieningosios Rusijos“ atstovų būrys. Padėtis srityje buvo svarstoma V.Putino vadovaujamame ministrų kabinete, partijos štabe. Nukentėjo atsistatydinęs tik Rusijos prezidento administracijos patarėjas Olegas Matveičevas, atsakingas už Šiaurės Vakarų regioną. Laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ žiniomis, dirbtinai sukeltas skandalas dėl Federacijos Tarybos pirmininko Sergėjaus Mironovo neva šiurkščių pasisakymų tėra tik priedanga Kaliningrado įvykiams.
Tuo tarpu G.Boosas demonstruoja ištvermę ir demokrato manieras. Grįžęs iš garsios vyndarių salos, jis pareiškė, kad šeštadienio protesto akcija yra demokratijos išraiška, nors tenka kritikuoti mitingo organizatorių kultūrą. Akcija esą tik sustiprino jo „kovinį azartą“, todėl po pusmečio vyksiančiuose vietos rinkimuose jis ketinąs balotiruotis antrąkart, nors nepaneigė ir gandų, kad gali būti pasiūlytas į Maskvos merus vietoj Kremliui įgrisusio Jurijaus Lužkovo.
Ko gi bijo Maskva? Kaip ir po garsių neramumų Vladivostoke, Tomske, kituose Tolimųjų Rytų ir Sibiro miestuose, „Nepritariančiųjų“ mitingų Maskvoje ir Sankt Peterburge, beje, OMON‘o išvaikytų, taip ir jau ne pirma akcija Kaliningrade pakerta V.Putino partijos reitingus, mažina paties premjero galimybes konkuruoti su D.Medvedevu 2012 m. prezidento rinkimuose.
Devynerius metus Kaliningrade buvo palyginus ramu. Pernai gruodžio 12-ąją čia įvyko toks pat mitingas kaip ir sausio 30-ąją: į gatves išėjo automobilininkai, nes tarp Lietuvos ir Lenkijos įsispraudusi sritis daugiausiai gyvena iš Vakarų gabenamų, perparduodamų, remontuojamų transporto priemonių verslo. Reikalavimai valdžiai dukart nekelti mokesčių už registruojamus automobilius jokio efekto nedavė. Tuomet opozicija (proteste vieningai dalyvavo visos partijos, išskyrus valdančiąją) juos išplėtė, ir tik tuomet Kremlius sukluso: vakariniame, viename turtingiausių ir stabiliausių federalinių subjektų darosi karšta...
Žinoma, šie protestai pirmiausiai yra socialinio pobūdžio. Srities Dūmos deputatas Solomonas Ginzburgas pareiškė, kad nesprendžiamos socialinės problemos žmones išvedė iš kantrybės ir tapo platesnių neramumų katalizatoriumi. Krašte auga nedarbas (čia jis didžiausias visame šiaurės vakarų regione), smunka sveikatos apsauga, uždaromos įmonės, naikinami lėktuvų maršrutai, 17 metų važinėjęs sustojo traukinys į Berlyną, jų jau nėra į Varšuvą, Gdynę. Srityje didžiausi Rusijoje darbo užmokesčio įsiskolinimai, kurie siekia 502 mln. rublių. Kaip praneša „Rosstat“, pernai pramonės gamyba smuko 10,5 proc. Kažkada srityje sukurta Ypatingoji ekonominė zona, žadėjusi privilioti gausias investicijas, ypač iš Vokietijos, teliko gražus pavadinimas.
Protesto akciją Kaliningrade apžvalgininkai vadina „tranzitiniu smūgiu Putinui“. Juk jis prieš šešerius metus įvedė tvarką, kad gubernatoriai būtų skiriami prezidento, o vietos parlamentams nebeliko nieko kito, kaip juos formaliai tvirtinti. Todėl pagrindinėje miesto aikštėje susirinkę žmonės skandavo: „Už Boosą atsako Putinas“.
Dar radikalesnius reikalavimus kelia opozicinės jėgos Maskvoje. Sausio pabaigoje įvyko didžiųjų Kremliaus kritikų buvusio premjero M.Kasjanovo ir TV žurnalisto J.Kiseliovo knygos „Be Putino“ pristatymas. Autoriai kalbėjo, kad Rusija tikrai išgyvens ir be V.Putino. Jie prisiminė 8-ojo dešimtmečio pradžią, kai Rusijos visuomenė ėmė suprasti, jog tuometinė santvarka įžeidžia bet kokį mąstantį ir save gerbiantį žmogų. Po 30 metų būsena kartojasi. Diskusiją prieš V.Putiną paaštrino B.Jelcino duktė 50-metė Tatjana Jumaševa, savo interneto dienoraštyje atskleidusi V.Putino klastą kovojant dėl valdžios. Buvusi artimiausia tėvo patarėja primena tik vieną jo įpėdinio veiksmą: B.Jelcinas uždraudė stalininį Rusijos himną, o V.Putinas padedamas pataikaujančių šalininkų jį atgaivino...
Suprantama, kad per Rusiją besiritantys protestai įspėja ne tik V.Putiną. Kaip rašo „Die Tageszeitung“, valdančiųjų baimė prieš skurdo maištą išveda į gatves iki dantų ginkluotą miliciją, OMON‘ą, saugumą. Visa laimė, kad Kaliningrade jėgos struktūros nesikišo į įvykius. Kartu tai kelia nerimą Kremliui, kuris bijo, kad revoliucinio pakilimo kibirkštys gali apimti ir akylus jo sargus, o netrukus – ir armiją. Tuomet galėsime sakyti, kad Rusiją iš vidaus padegė „spalvotoji“ revoliucija.