Jungtinės Tautos (JT) ir Baltieji Rūmai pasmerkė sprogdinimą ir šiitų religinio vadovo ajatolos Mohammado Baqero al-Hakimo (Mohamado Bakero Hakimo) nužudymą.
Ekspertai mano, kad šio įtakingo religinio veikėjo ir politiko, pasisakiusio už pragmatišką bendradarbiavimą su JAV ir Didžiąją Britanija, mirtis apsunkins stabilumo atkūrimą karo nuniokotoje šalyje.
Sprogimas įvyko praėjus kelioms akimirkoms po to, kai M.B.al-Hakimas baigė savo kassavaitinį pamokslą, sakomą Pranašo Muhammado (Muhamado) žento ir pusbrolio imamo Ali bin Abi Talibo (Alio bin Abio Talibo) mauzoliejuje, esančiame šventajame Nedžefo mieste, nutolusiame 180 kilometrų į pietus nuo Bagdado, pranešė šalies šiitų pagrindinės partijos "Irako islamo revoliucijos aukščiausiojo susirinkimo" (SAIRI) atstovai Bagdade ir Irano sostinėje Teherane.
Gelbėtojai, dirbantys nelaimės vietoje pranešė, kad M.B.al-Hakimo palaikai dar nesurasti.
JT generalinis sekretorius Kofis Annanas (Kofis Ananas) paragino visas Irake veikiančias grupuotes susilaikyti nuo smurto.
JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) pasmerkė išpuolį kaip "ypatingai žiaurų" ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos padės suimti nusikaltėlius.
Savo ruožtu Iranas paskelbė trijų dienų gedulą ir teigė, kad atsakomybė už išpuolį tenka "okupacinėms pajėgoms".
Tuo tarpu tūkstančiai autoritetingiausio šiitų religinio vadovo ajatolos Mohammado Baqero al-Hakimo (Mohamado Bakero Hakimo) nužudymu pasipiktinusių žmonių išėjo į Nedžefo ir Basros gatves.
Ryte į sprogimo vietą Nedžefe susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Demonstrantai pasipiktinimo šūksniais dėl religinio vadovo mirties kaltino JAV ir jų vykdomą Irako okupaciją.
"Lauk, lauk Amerika!", skandavo susirinkusieji.
Pietinėje Irako dalyje esančiame antrajame pagal dydį Basros mieste daugiau nei 5 tūkst. žmonių pražygiavo miesto gatvėmis: nuo šalies šiitų pagrindinės partijos "Irako islamo revoliucijos aukščiausiojo susirinkimo" (SAIRI), kurios lyderiu buvo M.B.al-Hakimas, vietinės būstinės iki centre esančios "el-Ebla" mečetės.
Vakarykštis išpuolis yra didžiausias Artimuosiuose Rytuose nuo 1983 metų spalio 23 dienos, kada susprogdinus tarptautinių taikos palaikymo pajėgų štabą Libano sostinėje Beirute žuvo 241 JAV jūrų pėstininkai ir 58 Prancūzijos kariai.