V.Putinas ir magnatai gelbsti vieni kitus per krizę

Prieš metus atrodė, kad Olegas Deripaska taps finansinės krizės auka. Tačiau, gavęs Kremliaus paramą, jis yra pakeliui į didesnės savo imperijos dalies išsaugojimą ir išsilaisvinimą nuo įsipareigojimų užsienio kreditoriams, rašo „The Wall Street Journal“.

Prieš mėnesį O. Deripaska sudarė sutartį, kurios pagrindu jam leidžiama atidėti užsienio skolų, kurios sudaro 7,4 mlrd. dolerių, išmokėjimą.

Dabar jis pasirengęs vykdyti pirminį viešą aliuminio gigantės „Rusal“ akcijų siūlymą visuomenei (IPO). Viena iš šalių jau pažadėjo įsigyti dalį akcijų – tai valstybinis bankas „Vnešekonombank“, kurio stebėtojų tarybos pirmininkas yra Vladimiras Putinas.

O. Deripaskos patirtis parodo keistus simbiotinius santykius tarp Rusijos oligarchų ir premjero Vladimiro Putino, kuris anksčiau grasino išnaikinti juos „kaip klasę“, teigia straipsnio autoriai Gregory L. White‘as ir Alezanderis Kolyandras.

Šis aspektas taip pat padeda paaiškinti, kokiu būdu V. Putino naftos režimui pavyko atsilaikyti finansinės ir ekonominės krizės laikotarpiu, kuris, atrodė, kėlė grėsmę jo pamatui.

Kai 2008 m. prasidėjo krizė, Rusijos verslo elitą apėmė baimė, kad Kremlius pasinaudos sunkia skolų naštą velkančių magnatų padėtimi ir perims pagrindinius aktyvus. Vienas oligarchas tuomet prognozavo, kad krizė gali sukelti „masinį aktyvų perskirstymą“. Tačiau, jei Vakaruose suteikus finansinę pagalbą įmonėms neretai būdavo išstumiami akcininkai, Rusijos vadovybė, atvirkščiai, gynė milijardierių, kurie kontroliuoja didžiąją pramonės dalį, interesus.

Pasak vieno iš vyriausybės patarėjų, bankrotų ir nacionalizavimų banga, kurios dauguma laukė su baime, buvo įvertinta kaip pernelyg pavojingas ir destabilizuojantis veiksnys. Parama lojaliems vyriausybei oligarchams padėjo suvaldyti politines finansinės krizės pasekmes, nes buvo apribotas atleidimų skaičius.

Kartais, žinoma oligarchai buvo priversti prisiimti atpirkimo ožių vaidmenį valstybinės televizijos eteryje, teigia korespondentai, prisimindami V. Putino vizitą į Pikaliovą. Šiame mieste, esančiame netoli Sankt Peterburgo, darbininkai, protestuodami prieš atleidimus ir įmonių veiklos nutraukimą, užtvėrė automagistralę. O. Deripaska buvo tik vienas iš trijų magnatų, kuriems priklausė fabrikai, tačiau buvo įvardytas pagrindiniu sunkios situacijos kaltininku. Per televiziją buvo parodytas reportažas, kaip „netikėtai“ į Pikaliovą atvykęs V. Putinas įsako oligarchui, primenančiam atgailaujantį mokinį, pasirašyti sutartį dėl gamyklos darbo atnaujinimo, o vėliau pareikalauja, kad O. Deripaska grąžintų jam rašiklį.

Tačiau, tęsia korespondentai, būtent tuo metu, kai O. Deripaska tapo atpirkimo ožiu populistinėje V. Putino propagandoje, jam buvo dosniai atsilyginama.

Tą pačią savaitę Kremlius sutiko per metus išplėsti paskolos ribas virš 4,5 mlrd. dolerių, ir labai greitai vadovybė patvirtino dar 600 mln. dolerių subsidijų išskyrimą.

Leidinys prieina išvados, kad O. Deripaskos kantrybė atsipirko – neseniai V. Putinas patvirtino planą investuoti apie 700 mln. dolerių į bendrovę „Rusala“ per valstybinį banką „Vnešekonombank“.