Ispanija savo vadovavimo ES prioritetais iškėlė sklandų Lisabonos sutarties įgyvendinimą ir Europos ekonominių problemų sprendimą.
Pareiškime, kuris skelbiamas oficialiame Ispanijos vadovavimo ES tinklalapyje, ispanų premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero sako, kad pagrindinis iššūkis bus užtikrinti tokią Europos ekonomiką, kuri būtų "produktyvesnė, pažangesnė ir tvaresnė".
J.L.R.Zapatero priduria, jog yra įsitikinęs, kad su Lisabonos sutartimi Europa bus "efektyvesnė ir dinamiškesnė" ir kad dėl šios sutarties "europiečiai bus vieningesni".
Vienas naujosios vadovybės struktūros tikslų yra sustiprinti Europos balsą pasaulinėje arenoje, derantis su tokiomis didelėmis valstybėmis kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos.
Pagal Lisabonos sutartį, H.Van Rompuy, C.Ashton ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso turi būti oficialus ES "veidas".
Tačiau Ispanija šį pusmetį pirmininkaus svarbiems ES ministrų susitikimams ekonomikos, aplinkosaugos ir energetikos klausimais, taip pat - keliems viršūnių susitikimams, tarp jų - gegužę įvyksiančiam bloko ir JAV viršūnių susitikimui, kuriame turėtų dalyvauti prezidentas Barackas Obama.
Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas sakė: "Ateinantys šeši mėnesiai yra itin svarbūs įgyvendinant Lisabonos sutartį. Ispanijos vadovavimas suformuos naują bendradarbiavimo tarp ES institucijų ir narių modelį pagal Lisabonos sutartį".
Ispanijos vadovavimo pusmetį Bendrijai reikia susitarti dėl ilgalaikės augimo strategijos, kuri vadinama Lisabonos darbotvarke ir kuri turėjo iki 2010-ųjų paversti Europą konkurencingiausia pasaulio ekonomika, pakeitimo.
Nauja 10 metų augimo strategija, kuri buvo praminta "2020-ųjų strategija", tikriausiai bus priimta kovo mėnesį, per ES lyderių susitikimą.
Nedarbas visoje ES spalio mėnesį padidėjo iki 9,3 proc. - iki 22,5 mln. žmonių. 2008-ųjų spalio mėnesį nedarbas ES buvo 7,3 proc., nurodo ES statistikos agentūra "Eurostat".
Nedarbo lygis atskirose ES valstybėse yra nevienodas - nuo 3,7 proc. Nyderlanduose ir 4,7 proc. Austrijoje iki 20,9 proc. Latvijoje ir 19,3 proc. Ispanijoje.
Fejerverkams žymint Naujųjų metų pradžią, Ispanija padidino parengties dėl galimų teroro aktų laipsnį, nes baiminasi ginkluotos baskų grupuotės ETA išpuolių pirmininkavimo Bendrijai pusmetį.