Kopenhaga tapo panaši į karo zoną, o pareigūnai ruošiasi tramdyti iš viso pasaulio besirenkančius aktyvistus.
Likus kelioms valandoms iki planuojamos demonstracijos Danijos sostinėje, klimato aktyvistai išėjo į gatves daugelyje Azijos miestų, mojuodami vėliavomis ir skanduodami šūkius, ragindami klimato forumo dalyvius susitarti dėl veiksmingų priemonių.
Australijoje vykusių maršų organizatoriai sakė, kad šalyje surengtose akcijose dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių. Demonstrantai, kurie batus buvo susivarstę ryškiai mėlynais raišteliais, ragino Kopenhagoje priimti stiprų ir įpareigojantį susitarimą.
"Norime, kad (pasaulio lyderiai) grįžtų į namus su sutartimi; norime, kad palaikytų Ramiojo vandenyno (šalis) ir ten gyvenančius mūsų kaimynus. Taip pat norime, kad jie pasirūpintų ir užtikrintų, kad klimatas ateityje bus saugus mums visiems."
Tūkstančiai aktyvistų susirinko prie parlamento rūmų Kanberoje, taip pat maždaug 10 tūkst. žmonių minios žygiavo Sidnėjuje, Melburne ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Demonstracijos taip pat vyko Honkonge: vyrai, moterys ir vaikai dėvėjo pandas vaizduojančias kaukes arba buvo užsimovę gelbėjimosi ratus su šūkiais "Klimato pokyčiai žudo. Veikite dabar. Gelbėkite gyvybes."
Indoneziečiai susirinko prie JAV ambasados Džakartoje, reikalaudami padėti besivystančioms mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Minia skandavo "JAV - didžiausia teršėja", o plakatų šūkiai skelbė: "JAV - anglies mafijos lyderė" ir "Prisidėkite prie teisiškai įpareigojančios sutarties".
Filipinuose studentais surengė tris valandas trukusią demonstraciją prie Manilos rotušės.
Protesto akcijos planuojamos nuo Kabulo iki Arkties speigiračio, o Kopenhagoje rengiamam specialiam budėjimui vadovaus Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Tutu ir buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson.
Organizatoriai Danijos sostinėje prognozuoja, kad į protesto žygį susirinks 60-80 tūkst. žmonių, o iš visos šalies sutelkta policija ruošiasi suvaldyti apie 50 tūkst. žmonių minią.
Penktadienį buvo sulaikyti dešimtys prieš kapitalizmą protestavusių demonstrantų, siekiant išvengti galimo smurto.
Penktadienio vėlų vakarą aktyvistai autobusais, traukiniais, lėktuvais ir laivais dar plūdo į Kopenhagą iš Berlyno, Bremeno, Londono, Lidso, Amsterdamo, Milano ir daugelio kitų Europos miestų.
Virš Danijos sostinės skraidė sraigtasparniai, gatvėse patruliavo šarvuoti policijos automobiliai ir kinologai su šunimis. Baiminamasi, kad prie šeštadienį rengiamų maršų prisidės smurto nevengiančios kraštutinių kairiųjų grupuotės.
"Panašu į karo zoną - visur apstu policijos", - sakė amerikietis geografas Gerardo Gambirazio, stebėjęs įvykius Kopenhagoje.
Eitynėms, kurių maršruto ilgis - 6 kilometrai, vadovaus 515 organizacijų iš 67 šalių. Aktyvistai pajudės 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku nuo Kristiansborgo rūmų, kuriuose posėdžiauja Danijos parlamentas, pereis per miestą ir baigs šį žygį prie konferencijų ir parodų centro "Bella Center", kur vyksta viršūnių susitikimas.
Danijos policija sustiprino sausumos ir jūros sienų kontrolę, siekiant neleisti patekti į šalį galimų neramumų kurstytojų.
Parduotuvių savininkai ir verslo įstaigos buvo perspėtos apie galimus smurto išpuolius.
Viena iš pagrindinių šio maršo organizatorių - nevyriausybinių organizacijų asociacija "Oxfam" - pasikvietė daug garsenybių, tarp jų - garsią Danijos ir Peru menkenę Heleną Christensen ir Bolivudo žvaigždę Rahulą Bose.
Penktadienį Kopenhagos konferencijoje besivystančios šalys atmetė Europos Sąjungos pažadą (ES) joms per trejus metus išmokėti 7,2 mlrd. eurų (24,9 mlrd. litų), vadindamos "nereikšminga" tokią pagalbą kovai su klimato šiltėjimu.
Šis Bendrijos šalių susitarimas buvo priimtas likus savaitei iki 12 dienų truksiančios Kopenhagos konferencijos finalo, kai Danijos sostinėje susirinks 110 valstybių ir vyriausybių vadovų.
"Manau, kad faktas, jog Europa ketina pakloti ant stalo tam tikrą skaičių, yra milžiniška paspirtis šiam procesui", - sakė JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) vykdomasis sekretorius Yvo'as de Boeras.
"Tada pamatysime, ką ketina pateikti kitos turtingosios šalys", - pridūrė jis.
Tačiau 130 besivystančių šalių, tarp jų Kiniją, vienijanti grupė G-77 priekaištavo, kad ES nepasiūlė, kaip spręsti ilgalaikio finansavimo mechanizmų problemą.
"Manau, kad (siūloma pagalba) ne vien nereikšminga, bet ir sukelia didesnį nepasitikėjimą Europos lyderių ketinimais dėl (kovos) su klimato pokyčiais", - sakė Sudano atstovas Lumumba Stanislausas Dia-Pingas.
