"Daugelis tvirtino, kad ši premija (B.Obamai) skirta per anksti", - komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas sakė per Osle vykusią Nobelio taikos premijos teikimo ceremoniją.
"Tačiau iš istorijos galime pasisemti daug pamokų apie praleistas galimybes, - pridūrė jis. - Būtent dabar, šiandien, turime galimybę palaikyti prezidento Obamos idėjas. Šių metų premija iš tiesų yra raginimas veikti dėl mūsų visų".
Norvegijos Nobelio komitetas, kurio visus penkis narius skiria Norvegijos parlamentas, nustebino pasaulį, spalio 9 dieną paskelbęs, kad prestižinis apdovanojimas skiriamas nė vienų metų Baltuosiuose rūmuose neišdirbusiam JAV lyderiui.
Su dideliu nusižeminimu atsiėmė Nobelio taikos premiją
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį, mažiau nei 10 dienų po to, kai paskelbė apie JAV karių kontingento Afganistane didinimą, per iškilmingą ceremoniją Norvegijos sostinėje Osle atsiėmė auksinį Nobelio taikos premijos medalį ir diplomą.
Norvegijos Nobelio komitetas spalio mėnesį B.Obamą šiemetinės Nobelio taikos premijos laureatu išrinko už jo "milžiniškas pastangas sustiprinti tarptautinę diplomatiją ir žmonių bendradarbiavimą", taip pat - už darbą "dėl pasaulio be branduolinių ginklų".
Per ceremoniją B.Obama sakė, kad 2009-ųjų Nobelio taikos premiją priima su "dideliu dėkingumu ir dideliu nusižeminimu".
Premiją sudaro 18 karatų aukso medalis, diplomas ir čekis 10-čiai mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų), kuriuos B.Obama sakė skirsiantis labdarai.
Tikslas yra taika, tačiau karą kartais galima pateisinti
B.Obama pasakė kalbą, kuri iš tikrųjų buvo traktatas apie karo panaudojimą ir prevenciją. Didžiąją dalį kalbos jis parašė pats, o visas kalbos tekstas, apie 4000 žodžių, buvo beveik dvigubai ilgesnis už jo prisaikdinimo JAV prezidentu kalbą.
"Aš žiūriu į pasaulį tokį, koks jis yra", - kalbėjo B.Obama, neketindamas atsisakyti savo šalies vykdomo ar vadovaujamo karo, sakydamas esąs įpareigotas saugoti ir ginti Jungtines Valstijas.
Prezidentas pripažino, kad daugelis žmonių gali manyti, jog jis savo veiksmais dar nenusipelnė tokios premijos, kuri jam buvo įteikta Osle. Jis taip pat priminė apie savo neseniai duotą nurodymą papildyti JAV kontingentą Afganistane 30 tūkstančių JAV karių.
Tačiau priimdamas Nobelio taikos premiją B.Obama sakė, kad žmonės turi susitaikyti su "sunkia tiesa", jog smurto neįmanoma išnaikinti, o šalys kartais turi pradėti karą, kad apgintų savo piliečius nuo piktavalių režimų ir teroristų grupuočių.
Anot B.Obamos, taikūs judėjimai nebūtų nugalėję hitlerinių kariuomenių, o derybos neįtikins "al Qaeda" lyderių nusiginkluoti. Šito supratimas nėra cinizmo išraiška, o žmogaus netobulumo pripažinimas, sakė jis.
"Nesmurtinis judėjimas nebūtų sustabdęs Hitlerio armijų. Derybomis negalima įtikinti "al Qaeda" lyderių sudėti ginklus, - aiškino jis. - Pasakymas, kad jėgos kartais reikia, nėra raginimas būti ciniškais, o istorijos, žmogaus netobulumo ir suvokimo ribų pripažinimas".
JAV prezidentas išdėstė aplinkybes, kuriomis karas yra pateisinamas - savigyna, pagalba užpultai valstybei, humanitarinis pagrindas, kai, pavyzdžiui, civilius žudo jų pačių vyriausybė, ar kai kyla grėsmė, jog pilietinis karas gali apimti visą regioną.
"Tikėjimo, kad taika yra trokštama, retai kada užtenka, kad ji būtų pasiekta", - sakė B.Obama.
Kalbėdamas apie karo kainą jis priminė savo sprendimą papildyti amerikiečių kontingentą Afganistane, kur "kai kurie (kariai) žudys, kai kurie žus".
"Nesvarbu, kuo jis bebūtų pateisintas, karas žada žmogiškąją tragediją", - sakė jis.
JAV prezidentas dar pareiškė, kad visos šalys, kurioms reikia panaudoti jėgą, turi paisyti normų.
Praėjusią savaitę apie 30 tūkstančių papildomų karių siuntimą į Afganistaną pranešęs JAV prezidentas pasakė, kad būdamas vyriausiuoju vadu jis pasilieka teisę vienašališkai ginti JAV. Tačiau jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad normų paisymas stiprina jų besilaikančias šalis ir silpnina bei izoliuoja tas, kurios jų nesilaiko.
Net ir susidūrusios su jokių taisyklių nesilaikančiu priešu Jungtinės Valstijos dalyvaudamos kare privalo paisyti tų normų, sakė jis.
Ilgalaikei taikai reikia teisingumo ir galimybių
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį priimdamas Nobelio taikos premiją pareiškė, kad ilgalaikės taikos išsaugojimui reikia užtikrinti žmogaus teises, ekonomines galimybes ir imtis sankcijų prieš tarptautines normas pažeidžiančius režimus.
Pasak jo, kartais karas gali būti neišvengiamas, tačiau ilgalaikės taikos galima pasiekti pasauliui pareikalavus tam tikrų sąlygų.
B.Obamos teigimu, tarptautinė bendruomenė privalo skelbti reikšmingas sankcijas tokioms šalims kaip Iranas ar Šiaurės Korėja, kai jos peržengia branduolinio kuro gamybos apribojimus. Pasak jo, tai turėtų būti taikoma ir tokioms šalims kaip Darfūras ar Birma (Mianmaras), kai jos išnaudoja savo piliečius.
Pasak JAV prezidento, vyriausybės turi užtikrinti pagrindines žmogaus teises, ekonominį saugumą ir galimybes savo žmonėms.
Anot B.Obamos, tikroji taika yra ne tik gyvenimas be baimės, bet ir be stygiaus.
B.Obama pagerbė Irane vykusias demonstracijas
JAV prezidentas, kuriam ketvirtadienį Norvegijoje buvo įteikta Nobelio taikos premiją, savo kalboje pagerbė Irane šiemet vykusias opozicijos demonstracijas.
B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos visada palaikys siekiančius laisvės, taip pat Irane, Mianmare ir Zimbabvėje.
"Liudysime taikų orumą reformų šalininkų, tokiu kaip Aung Sang Suu Kyi; drąsą zimbabviečių, kurie atidavė savo balsus, nors buvo mušami, taip pat šimtų tūkstančių, kurie taikiai žygiavo Irano gatvėmis", - pabrėžė JAV lyderis.
"Tai rodo, jog tų (šalių) vyriausybių lyderiai bijo savo žmonių siekių labiau, nei kurios nors kitos šalies galios, - pridūrė jis. - Visi laisvi žmonės ir laisvos šalys yra atsakingos aiškiai pareikšti tiems judėjimams, kad viltis ir istorija yra jų pusėje".
B.Obama: Taikos premijos kiti galbūt nusipelnė labiau
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį Osle sakė, kad kiti galbūt "labiau nusipelnė" Nobelio taikos premijos, kuri jam buvo paskirta labai netikėtai ir kurią jis ketvirtadienį turi atsiimti.
"Neabejoju, kad yra žmonių, kurie gali būti labiau nusipelnę", - sakė B.Obama bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu. JAV lyderis pridūrė, kad nustebo, kai spalio mėnesį sužinojo tapęs laureatu.
Tačiau jis pažadėjo stengtis vykdyti bendravimu grindžiamą savo užsienio politiką, siekiant, be kitų dalykų, ilgalaikės taikos ir saugumo pasaulyje, stabilizavimo Afganistane, klimato kaitos klausimo sprendimo ir branduolinių ginklų arsenalo mažinimo.
"Tikslas yra ne laimėti populiarumo varžybas ar gauti apdovanojimą, net tokį prestižinį kaip Nobelio taikos premija. Tikslas yra stumti Amerikos interesus, - sakė jis. - Jei man pavyks (pasiekti) šiuos tikslus, tada, viliuosi, dalis šios kritikos nuslūgs, bet tai iš tiesų ne mano rūpestis".
"Jei man nepavyks, tada to fakto nepaslėps (nė) visos pasaulio pagyros ir apdovanojimai", - pridūrė jis.