Taip pat tvirtinama, kad 68 proc. visų vokiečių yra įsitikinę, jog žiniasklaida nepranešė visos tiesos apie išpuolius, per kuriuos į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną įsirėžus savižudžių užgrobtiems lėktuvams žuvo trys tūkstančiai žmonių.
Po rugsėjo 11-osios vokiečiai reiškė nuoširdžią užuojautą Jungtinėms Valstijoms, o Berlynas prisijungė prie kovos su teroristu tinklu "al-Qaeda", kurį Vašingtonas apkaltino surengus išpuolius, kampanijos.
Tačiau Jungtinėms Valstijoms panorus pradėti karą Irake, abiejų šalių santykiai smarkiai pašlijo, ypač, kai tokiems planams griežtai pasipriešino kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis).
Nors Jungtinės Valstijos dėl to aršiai užsipuolė Berlyną, antikarinės G.Schroederio nuotaikos Vokietijoje sulaukė pripažinimo ir praėjusių metų rugsėjį vykusiuose rinkimuose padėjo jam dar kartą iškovoti pergalę.
Paklausti, ar mano, kad JAV vyriausybė galėjo pati užsakyti rugsėjo 11-osios išpuolius, 31 proc. apklaustųjų iki 30 metų į šį klausimą atsakė teigiamai, tuo tarpu kitose amžiaus grupėse taip galvojančių buvo 19 procentų.
Pasak "Die Zeit", terpė, kurioje gali tarpti konspiracinės teorijos, susidarė dėl plačiai iškerojusio nepasitikėjimo Jungtinių Valstijų aiškinimais, kodėl reikia pradėti karą Irake ir dėl įtarinėjimų, kad žiniasklaida tendencingai nušvietė konfliktą.
"Naujienos kontroliuojamos, - savaitraštis cituoja septyniolikmetį Kenny Donaubaurą (Kenį Donaubaurą). - Tai galima suprasti iš Irako karo. Man atrodo, kad visa tiesa neparodoma".