Tačiau JAV lyderis beveik neužsiminė apie Indiją ir Taivaną.
Ši kalba turėjo pabrėžti B.Obamos siekį suartėti su daugiausiai gyventojų turinčiu pasaulio regionu. Ją keletą kartų buvo nutraukę plojimai, o prezidentui baigus kalbėti, klausytojai plojo atsistoję.
B.Obama labiausiai gyrė Japoniją, kuri kelis dešimtmečius buvo svarbiausia Vašingtono sąjungininkė užtikrinant saugumą šiame regione, tačiau pastaruoju metu jautėsi esanti šiek tiek stelbiama kaimyninės Kinijos, kurios ekonominė ir karinė galia sparčiai stiprėja.
Japonijos ekspertai sako, kad JAV prezidentas sumaniai balansavo, kalbėdamas apie šį opų klausimą.
"Jis patvirtino, kad JAV yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis, - sakė privataus strateginių analizių centro "Tokyo Foundation" vyresnysis bendradarbis Tsuneo Watanabe. - Jeigu Obama būtų per daug kalbėjęs apie Kiniją..., kai kuriems Japonijos žmonėms atrodytų, kad jam rūpi tik Kinija. Tačiau iš tiesų Obamos požiūris į Kiniją ir kitus Azijos regionus labai subalansuotas."
T.Watanabe pridūrė, kad jam padarė įspūdį, jog B.Obama vienodai dėmesio skyrė visoms šio regiono šalims. Be to, jis pirmasis iš JAV prezidentų susitiks su visų dešimties Pietryčių Azijos šalių organizacijos (ASEAN) šalių, tarp jų karinės chuntos valdomo Mianmaro, lyderiais.
Kinija taip pat sveikino B.Obamos komentarus, kad ekonominis Pekino stiprėjimas gali būti naudingas visiems.
"Į Aziją jis vyko ne nesutarimų aštrinti. Skirtumai akivaizdūs; juos žino visi. Jis nori aiškiai pasakyti, kad mes turime kai kurių bendrų esminių vertybių", - sakė Šanchajuje veikiančio Fudano universiteto Amerikos studijų centro direktorius Shen Dingli (Šenas Dingli). Šis ekspertas negirdėjo B.Obamos kalbos, tačiau buvo susipažinęs su jos turiniu.
Tačiau kai kurie kiti apžvalgininkai galvoja, kad B.Obama apie Pekiną pasisakė per švelniai.
Tokijuje veikiančiame Vasedos universitete dirbantis tarptautinių santykių profesorius Takehiko Yamamoto (Takehikas Jamamotas) perspėjo, kad B.Obama, kuris Kiniją vertina kaip milžinišką ir tebeaugančią rinką JAV eksportui, taip pat turėtų neužmiršti, kokius iššūkius ta šalis kelia JAV ir Japonijos saugumui.
"Jungtinės Valstijos turi didelių lūkesčių, jog pavyks užmegzti artimesnius ryšius su Kinija trišalėje partnerystėje tarp trijų didžiausių pasaulyje ekonomikų, - sakė jis. - Tačiau kalbant apie nacionalinį saugumą, Kinija yra didelį nerimą keliantis ir destabilizuojantis veiksnus Japonijos ir JAV sąjungoje."
Panašiai B.Obamos kalbą komentavo kai kurie Taivano apžvalgininkai.
Taibėjaus Sudžou universiteto politologijos profesorius Lo Chih-chengas sakė, kad JAV prezidento vykdoma suartėjimo politika gali tapti ženklu Azijos regionui, jog Kinija nebekelia grėsmės saugumui, nors Pekinas stiprina savo armiją ir jūrų pajėgas.
"Obama Kinijai turi sakyti ne vien "taip", bet ir "ne", kai to reikia, - aiškino Lo Chih-chengas. - Jo pabrėžiamas suartėjimas su Kinija iškels klausimų, kokį prioritetą JAV suteikia saugumo sutarčiai su Japonija."
Šiaurės Korėja sulaukė daugiausiai JAV lyderio kritikos strėlių, tačiau B.Obama užsiminė, kad ateityje tai komunistinei šaliai gali atsiverti didesnių ekonominių galimybių, kad ji gali prisidėti prie saugumo pasaulyje stiprinimo ir užsitarnauti pagarbą.
Vienas aukštas Seulo pareigūnas sakė, jog žinia rodo, kad B.Obama ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas pritaria minčiai, jog Pchenjaną reikia stengtis grąžinti į tarptautinę bendruomenę be konfrontacijos, taip pat įtikinti jo režimą suartėjimo nauda.
"Prezidentas Obama dar kartą patvirtino žinią, kurią nuolat siunčia Jungtinės Valstijos - jog Šiaurės Korėja turi galimybę pagerinti savo žmonių gyvenimą, jeigu rinktųsi kitą kelią", - sakė vienas prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo vardo dėl diplomatinio protokolo.
"Tai ta pati linija, kurios laikosi mūsų prezidentas", - Pietų Korėjos pareigūnas kalbėjo Singapūre, į kurį Lee Myung-bakas atvyko dalyvauti ASEAN lyderių susitikime.
B.Obama taip pat griežtai kritikavo Mianmarą, tačiau sakė, jog renkasi tiesioginį dialogą su tos Pietryčių Azijos šalies karine chunta, nes ankstesnės JAV sankcijos nepadėjo inicijuoti Mianmare politinių reformų.
Prezidentas pabrėžė, kad sankcijos tebegalios, taip pat nusakė "aiškius žingsnius", kuriuos turėtų žengti Mianmaro kariniai vadovai. Pasak B.Obamos, chunta turi besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, tarp jų ilgametę demokratinio judėjimo lyderę Aung San Suu Kyi, kuri pastaruosius du dešimtmečius beveik visą laiką praleido namų arešte. Antrasis būtinas žingsnis - pradėti dialogą su opozicija, o reformos žmogaus teisių srityje užtikrintų Mianmarui "tikrąjį saugumą ir klestėjimą", pridūrė JAV lyderis.
Daugelį nustebino, kad B.Obama savo kalboje neužsiminė apie Indiją.
Kvala Lumpūre įsikūrusio nepriklausomo Viešosios politikos studijų centro pirmininkas Ramonas Navaratnamas sakė, jog šis faktas buvo B.Obamos kalbos trūkumas.
"Jis tikriausiai daro klaidą pernelyg sutelkdamas dėmesį į vieną milžinę - Kiniją, užmiršdamas kitą milžinę - Indiją", - pabrėžė jis.
Ekspertas pridūrė, kad B.Obamos kalba parodė, jog jis tolsta nuo ankstesnių JAV lyderių politikos ir daugiau skiria dėmesio ryšiams su Azija. Pasak R.Navaratnamo, ankstesni Jungtinių Valstijų prezidentai "kalbėdavo globėjišku tonu ir buvo šiek tiek nutolę."
"Jis kalba realistiškai, pripažindamas didėjančia galią - ne vien Kinijos, bet ir visos Azijos", - sakė apžvalgininkas.