Ši byla, iškėlusi žydų identiteto klausimą, taip pat parodė, jog Britanijos žydų diaspora, kurią sudaro apie 300 tūkst. narių, yra susiskaidžiusi, o atskiros grupelės priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu.
Istorija prasidėjo, kai 12 metų berniukas, praktikuojantis žydas, kurio tėvas yra žydas, o mama atsivertusi į judaizmą, pateikė prašymą priimti jį į JFS mokyklą. Ši žydų mokykla buvo įsteigta 1732 m., o šiuo metu ji yra Šiaurės Londono žydų bendruomenės centras. Joje mokosi apytikriai 1900 mokinių, ir kasmet priėmimo paraiškas pateikia daug daugiau mokinių nei mokykla gali priimti.
Didžiojoje Britanijoje veikia beveik 7 tūkst. viešosiomis lėšomis finansuojamų religinių mokyklų – žydų, Anglijos bažnyčios, katalikų, musulmonų ir kt. 2006 m. buvo priimtas įstatymas, kurio pagrindu mokyklos, gaunančios labai daug prašymų, gali savo nuožiūra atrinkti kandidatus, vadovaudamosi kriterijais, kuriuos nustato kompetentingas religinis autoritetas.
12-metis berniukas, kuris teismo dokumentuose įvardijamas tiesiog „M“, pagal daugelį standartų yra žydas. Tačiau mokyklos vadovai, kurie apie priklausymą judaizmui sprendžia vadovaudamiesi Jungtinės Karalystės Sandraugos jungtinių hebrajų kongregacijų vyriausiojo rabino Jonathano Sackso nustatytu apibrėžimu, atmetė jo prašymą. Kadangi M motina į judaizmą atsivertė ne ortodoksinio, o progresyvaus judaizmo sinagogoje, mokyklos vadovai pareiškė, kad nei moteris, nei jos sūnus negali būti laikomi žydais.
Šeima pateikė ieškinį teismui dėl diskriminacijos ir šią bylą pralaimėjo, tačiau vasarą įvykusiame Apeliacinio teismo posėdyje šis teismo sprendimas buvo anuliuotas. Apeliacinis teismas priėmė daug ginčų sukėlusį sprendimą, kad priimant į mokyklą taikytas klasikinis judaizmo nustatymas pagal tai, ar motina yra žydė, yra diskriminuojantis, todėl nėra teisėtas.
Teismas nagrinėjo, ar mokyklos taikytas „žydiškumo“ nustatymo testas buvo pagrįstas religiniais (tai būtų teisėta), ar etniškumo ir rasės kriterijais (tai neteisėta). Teismas nusprendė, kad vis dėlto mokykla rėmėsi etniniais kriterijais, nes atsižvelgė į M motinos statusą, o ne į tai, ar pats M laiko save žydu ir ar praktikuoja judaizmą.
Mokykla pateikė apeliaciją Aukščiausiajam teismui, kurio posėdis turi įvykti iki šių metų pabaigos.