L.Walesa tik susvyravo, bet nepasimetė - toliau sveikino aplinkui susirinkusią minią. Tuo tarpu ant riedžio važiavęs operatorius nukrito. Greitai atsikėlęs jis atsiprašė Lenkijos politiko.
A.Merkel ir M.Grobačiovas kirto buvusią sieną
Kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pirmadienį pėsčiomis perėjo per sieną, kuri anksčiau dalijo Berlyną į dvi dalis ir kurią prieš 20 metų kirto šimtai euforijos apimtų rytų vokiečių.
"Mums šiandien būtinai reikėjo drauge sugrįžti į šią vietą, drauge sugrįžti ir pasidžiaugti tuo, kas tapo įmanoma (1989 metų ) lapkričio 9 dieną", - sakė A.Merkel.
"Tai ilgalaikės priespaudos ir kovos su ta priespauda rezultatas, - sakė A. Merkel, 2005 metais tapusi pirmąją kanclere iš buvusios Rytų Vokietijos. - Ši diena yra šventė ne tik vokiečiams. Ši diena yra šventė visai Europai."
Gorbačiovas: tikėjausi, kad Berlyno siena grius - tačiau tik 21 šimtmetyje
Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pirmadienį sakė tikėjęsis, jog Berlyno siena grius, tačiau nei jis, nei buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis negalvojo, jog tai įvyks taip greitai.
"Kancleris Kohlis ir aš galvojome, jog tai įvyks 21-ame šimtmetyje. Nesame labai geri aiškiaregiai", - M.Gorbačiovas sakė Berlyne, atvykęs į Berlyno sienos griuvimo 20-ųjų metinių minėjimo iškilmes.
"Visą dieną kalbėjomės, kaip galėtų būti sprendžiamas Vokietijos klausimas - tačiau tai įvyko (1989 metų) lapkričio 9 dieną. Buvo galima nuspėti, kad ta era baigsis", - pridūrė jis.
M.Gorbačiovas vadovavo Sovietų Sąjungai, kai taikūs visuomenės protestai paskatino komunistinės Rytų Vokietijos lyderius leisti žmonėms laisvai pereiti sieną ir patekti į Vakarų Berlyną. Po vienuolikos mėnesių Vokietija buvo suvienyta.
Susirinko buvę ir esami lyderiai
Pirmadienį per iškilmes Vokietijos kanclerė A. Merkel nusivedė grupę valstybių vadovų, tarp kurių buvo ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pro Brandenburgo vartus į pagrindinį Berlyno sienos griuvimo 20-mečio renginį.
Rudens lietaus laistomoje eisenoje buvo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Iškilmingą minėjimą atidarė Berlyno meras Klausas Wowereitas, paskui kalbėjo N.Sarkozy, D.Medvedevas, H.Clinton, paminėjusi Berlynos sienos griuvimo reikšmę ir Baltijos šalims. Anksčiau H. Clinton paragino dėti naujas transatlantines pastangas, kad būtų išvaduoti tie, kurie vis dar yra prislėgti. "Mūsų istorija nesibaigė tą vakarą, kai griuvo siena, - metinių išvakarėse dabartiniams ir buvusiems Europos ir JAV politikos veikėjams Berlyne sakė H.Clinton. - Kad suteiktume laisvę platesniam žmonių (ratui), negalime sutikti, kad laisvė nepriklauso visiems žmonėms. Negalime leisti, kad (komunistinės) ideologijos priespaudą pakeistų religija ar gentimi apibrėžiama ir teisinama priespauda".
Pirmadienį metinių renginiuose Vokietijos sostinėje dalyvauja pagrindinės tos eros, kuri išaušo Rytų Europoje žlungant komunizmui, figūros: buvęs Sovietų Sąjungos lyderis M. Gorbačiovas ir Lenkijos "Solidarumo" legenda L. Walesa.
Gyrė Berlyno sienos griuvimą ir ragino griauti naujus užtvarus
Vokietijos kanclerė A. Merkel ir kitų šalių lyderiai pirmadienį sveikino žmonių drąsą, nulėmusią Berlyno sienos griuvimą, ir sakė, jog tie 20-ies metų senumo įvykiai parodė, kad pasaulis gali spręsti naujus iššūkius - nuo skurdo iki pasaulinio klimato pokyčių.
A.Merkel ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV bei Rusijos lyderiai kreipėsi į dešimtis tūkstančių žmonių, susirinkusių Vokietijos sostinėje prie Brandenburgo vartų paminėti Berlyno sienos griuvimo, kuris padėjo užbaigti Šaltąjį karą ir atvėrė kelią Vokietijos susivienijimui.
"Kartu mes nugriovėme Geležinę uždangą, ir aš esu įsitikinusi, jog tai mums gali suteikti stiprybės 21-ajam šimtmečiui", - sakė A.Merkel, kuri užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje.
"Mūsų sėkmė įpareigoja mus imtis mūsų laikų iššūkių", - pridūrė ji ir paminėjo, kad pasaulis turi imtis siekti daugelio svarbių tikslų, tokių kaip saugumas, ekonominė gerovė ir aplinkos išsaugojimas.
Iškilmingą ceremoniją pirmadienio vakarą šiek tiek trikdė lietus, nuo kurio prie apšviestų Brandenburgo vartų susirinkę žiūrovai dangstėsi plastikiniais apsiaustais ir skėčiais.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad Berlyno sienos griuvimas buvo išsivadavimas, tačiau taip pat paragino šalis kovoti su "su priespauda, su iki šiol pasaulyje egzistuojančiomis sienomis, kurios dalija miestus, regionus ir šalis".
Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad Šaltojo karo konfrontacija dabar jau tapo praeitimi, ir ragino kurti "naują, geresnį pasaulį", kartu stoti į kovą su ekonomikos krize, nusikalstamumu, terorizmu ir skurdu.
Po savo kalbų lyderiai drauge su visais stebėjo, kaip virsta simbolinė didžiulių ryškiaspalviais piešiniais išmargintų domino kaladėlių grandinė, žyminti buvusios Berlyno sienos 1,5 kilometro ruožą, prie kurio prieš 20 metų džiūgavo susitikę Rytų ir Vakarų Berlyno gyventojai.
Gausu renginių
Prie Brandenburgo vartų, kurie kadaise žymėjo sieną tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, buvo surengtas koncertas. Izraeliečių ir argentiniečių dirigentas Danielis Barenboimas pirmadienį dirigavo Valstybinės operos ir choro koncertui.
Vėliau buvo verčiama eilė tūkstančio 2,5 m aukščio ryškiai išdažytų milžiniškų domino kauliukų, kurie sustatyti 1,5km atkarpoje toje vietoje, kur stovėjo Berlyno siena, - nuo Reichstago iki Potsdamo aikštės.
Linksmybes užbaigs fejerverkas, vokiečių didžėjus Paulis van Dykasir JAV grupė "Bon Jovi".
Įvykio, kuris paspartino Vokietijos susivienijimą, Geležinės uždangos griuvimą ir Sovietų Sąjungos žlugimą, metinių proga į Berlyną suvažiavo tūkstančiai turistų.
Prieš metines, praėjusį ketvirtadienį, prie Brandenburgo vartų įspūdingą nemokamą koncertą surengė airių rokeriai U2, kurio klausėsi kelių dešimčių tūkstančių žmonių minia ir kurio metu buvo atlikta baladė "One", parašyta Berlyne ir iš dalies įkvėpta sienos griuvimo.
Penktadienį menininkai atidengė restauruotus piešinius ant išlikusios Berlyno sienos atkarpos vadinamojoje Rytų galerijoje.
Vokiečiai prisimena meilę ir džiaugsmą, kai buvo griaunama Berlyno siena
"Džiaugsmas buvo neaprėpiamas", - sakė Thekla Koehler, prisimindama tą naktį prieš 20 metų, kai nebeliko betoninės užtvaros, dalijusios miestą ir perskyrusios artimuosius.
"Aš pabėgau iš Rytų į Vakarus per kontrolės punktą "Charlie", paslėpta automobilyje prieš 35-erius metus", - pasakojo 59-erių moteris, viena iš dešimčių tūkstančių šį pirmadienį švenčiančių šį jubiliejų Vokietijos sostinėje.
"Bėgau iš meilės. Sutikau savo būsimą vyrą, kuris gyveno Vakarų Berlyne, kai jis atvyko aplankyti savo artimųjų Desau (Rytų Vokietijoje)", - pasakojo ji, vaikščiodama netoli Brandenburgo vartų su tuo pačiu vyriškiu, del kurio ji pabėgo iš Rytų.
"Mes buvome įsimylėję, ir aš pati sugalvojau viską smulkiai, kaip pabėgti", - pridūrė ji.
Jos džiaugsmą temdė tai, kad jos drąsus pabėgimas reiškė tai, kad ji daugelį metų nebegalėjo susitikti su savo artimaisiais. Tiesa kitiems bėgliams buvo dar blogiau - dešimtys žuvo mėgindami pasprukti iš komunistinės Vokietijos.
T.Koehler ištisus 15 metų bendrauti su saviškiais per Geležinę uždangą galėjo tik "keliais laiškais'.
Savaitgalį Vokietijos laikraščių puslapiuose dominavo atsiminimai apie 1989 metų lapkričio 9-ąją, o televizijos stotys ištisai rodė dokumentinę medžiagą, liudininkų pasakojimus ir diskusijas apie tą įvykį, kuris pakeitė Europos veidą.
"Nedaug buvo tokių radikalių ir taip iškart matomų istorinių takoskyrų kaip 1989-ųjų lapkričio 9-oji", - redaktoriaus skiltyje rašė dienraštis "Koelnische Rundschau".
"Bet kas, stovėjęs prieš pat aštuonias prie Brandenburgo vartų, turėjo manyti, jog tai absurdiška svajonė - kad po kelių valandų ant sienos viršaus bus minia žmonių", - rašė laikraštis.
Laimingiausia diena
A.Merkel, kuri tuo metu, kai griuvo 155 km ilgio siena, dirbo moksline bendradarbe Rytų Berlyne, šį savaitgalį sakė, kad sienos griuvimas buvo "laimingiausia diena per Vokietijos pastarojo meto istoriją".
Pasak kanclerės, Europos pokario padalijimo pabaiga buvo visiškai netikėta. "Sienos griuvimo 20-osios metinės turėtų visiems mums priminti, kokia nepaprasta sėkmė mums buvo Europos ir Vokietijos susivienijimas", - laikraščio "Bild" pirmadienio numeriui sakė A.Merkel, kuri užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje.Sukrėsta masinio savo piliečių plūdimo į kapitalistinį Vakarų Berlyną, komunistinė Rytų Vokietija 1961 metų rugpjūčio 13 dienos paryčiais pradėjo statyti "antifašistinį apsaugos barjerą".
Kaip rodo šiais metais paskelbtos vieno tyrimo išvados, nuo 1961 iki 1989 metų prie Berlyno sienos bandydami pabėgti žuvo mažiausiai 136 žmonės.
Tačiau tūkstančiams kitų pavyko įveikti minų laukus, išvengti šunų ir sargybinių sargybos bokštuose, ir pabėgti į Vakarus. Tam buvo naudojamos išradingiausios schemos, pradedant tuneliais bei laidais ir baigiant slaptomis vietomis automobiliuose.
Galiausiai po 28 metų, kuriuos Rytų Vokietijos gyventojai buvo kaliniai savo pačių šalyje, euforijos apimti žmonės iš rytinės pusės ėmė plūsti į kontrolės postus ir skubėti pro suglumusius sargybinius, kad kitoje sienos pusėje su ašaromis akyse pultų į glėbį juos pasitinkantiems Vakarų Vokietijos gyventojams.
Tačiau kai kuriems vokiečiams 1990 metais įvykęs šalies susivienijimas tebėra skaudus klausimas. Keli šimtai kairiųjų demonstrantų šeštadienį protestavo prieš Berlyne planuojamas iškilmes.
Nauja daugiau kaip tūkstančio vokiečių apklausa, kuri buvo atlikta dienraščio "Leipziger Volkszeitung" užsakymu, rodo, jog vienas iš aštuonių vokiečių nori, kad siena būtų atstatyta. Tokių žmonių šalies rytuose ir vakaruose yra maždaug tiek pat.
Šaltąjį karą išgyvenę žmonės prisimena tą dieną, kai Rytų Vokietija atvėrė savo sieną į Vakarus po 1989-ųjų vasaros, kai tūkstančiai jos piliečių pradėjo bėgti per atvertą Vengrijos ir Austrijos sieną.
90 metų Helmutas Schmidtas, buvęs kancleris, kuris Vakarų Vokietijai vadovavo nuo 1974 iki 1982 metų, visuomeniniam transliuotojui NDR sakė, kad buvo "labai sujaudintas", kai griuvo Berlyno siena.
"Visada žinojau, kad Europoje turime šansą vieną dieną vėl suvienyti dvi pokarines Vokietijos valstybes, bet nemaniau, kad (to) sulauksiu", - sakė jis.
Keli faktai apie Berlyno sieną
- Berlyno siena iškilo ankstų 1961 metų rugpjūčio 13-osios rytą ir per visus 28-erius savo gyvavimo metus iki jos nugriovimo buvo ne kartą rekonstruota bei stiprinta. Bandydami įveikti Berlyno sieną žuvo mažiausiai 136 žmonės.
- 155 kilometrų ruožas, atskyręs tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuotus Berlyno sektorius nuo Rytų Vokietijos, tapo Šaltojo karo simboliu. 43 kilometrai sienos dalijo Berlyną į dvi dalis, o likusi 112 km juosta atskyrė Vakarų Berlyno anklavą nuo likusios Rytų Vokietijos dalies.
- Daugiau nei 106 kilometrai vietomis iki 3,60 metro aukščio iškylančios sienos buvo pastatyta iš gelžbetonio blokų. Suapvalinta blokų viršutinė dalis turėjo padaryti ją neįveikiama bandantiems sieną perlipti. Likusią sienos dalį sudarė metalinė tvora.
- Siena buvo stebima iš 302 bokštelių ir 20-ies bunkerių, kuriuose buvo dislokuoti septyni kariuomenės daliniai, kurių kiekvieną sudarė nuo 1000 iki 1200 karių. Be to, sienos apsaugą turėjo užtikrinti 124 km patruliavimo ruožas, 127 detektoriai su sirenomis, 259-yni apsaugos šunų takai ir 105 km ilgio griovių ruožas - spąstai automobiliams.
- Maždaug 250-300 metrų atstumu vienas nuo kito pastatytus stebėjimo bokštelius visur, išskyrus miesto centrą, jungė patrulių takas, kurį apšvietė kas 30 metrų susmaigstyti apšvietimo stulpai. Berlyno siena buvo geriausiai apšviesta miesto dalis, tuo tarpu Rytų Berlyne naktį apšvietimo trūko.
- Žemės ruožas prie sienos buvo nuolat tikrinamas, ieškant galimų pažeidėjų pėdsakų. Įrenginiai, turėję automatiškai apšaudyti gelžbetonio konstrukciją bandančius įveikti pažeidėjus, vėlesniais metais buvo išmontuoti. Vietoje jų rytinėje pusėje atsirado antra vidinė siena.
- Nepaisant visų pastangų per tuos metus sieną įveikė ir į Vakarus paspruko mažiausiai 5 tūkstančiai žmonių.
- Kai 1989 metų lapkričio 9 dieną Rytų Vokietijos vadovai leido gyventojams nevaržomai kirsti sieną per Bernauerio gatvės perėją, ji ėmė nykti visų akyse. Didelius luitus sienos išsinešiojo suvenyrų medžiotojai, tačiau nemaža dalis jos dar liko vietoje.
- Šalia Berlyno sienos ėjusi 1 400 km Vokietijos vidinė spygliuotos vielos siena taip pat buvo aprūpinta elektronine stebėjimo įranga, apdėta minomis.