Šį rugpjūtį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas savo laiške išbarė Ukrainos vadovą Viktorą Juščenką už jo antirusišką politiką ir pareiškė, kad Rusija nepalaikys su juo jokių ryšių. Taip pat D.Medvedevas teigė, kad ketina peržiūrėti 1997 metais Rusijos bei Ukrainos pasirašytą draugystės sutartį ir gali atsitikti taip, kad Maskva nustos gerbti Ukrainos valstybines sienas. Taip Maskva pasiuntė Kijevui aiškų signalą - kitas Ukrainos prezidentas turi pripažinti Rusijos teisę vetuoti Ukrainos strateginį kursą.
Praėjusią savaitę buvęs Ukrainos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vladimiras Gorbulinas paskelbė straipsnį, kad Rusija ketina padalyti Ukrainą. Karščiausiu tašku taps Krymas - vienintelė Ukrainos sritis, kur dominuoja rusiškai kalbantys gyventojai. Be to, Rusijos laikraščiai vis labiau agituoja už Krymo prijungimą prie Rusijos, o keliuose Maskvos restoranuose ukrainietiški barščiai jau pervadinti į "mažarusiškus".
Rusija ne tik reikalauja nuversti V.Juščenką, bet ir skatina Ukrainą keisti politikos kryptį. D.Medvedevas jau iškėlė Kijevui ultimatumą - susitaikyti su Rusijos viršenybe ir nebesiekti narystės NATO, be to, pratęsti karinės Rusijos bazės buvimo Sevastopolyje laiką. Britų dienraštis "The Guardian" rašo, kad "tokiomis sąlygomis naujasis Ukrainos prezidentas tiesiog taptų Rusijos marionete".
Ukrainą ir Rytų Europą gąsdina tai, kad JAV, siekdama "perkrauti" santykius su Maskva, jas palieka likimo valiai. Barackui Obamai labiau rūpi Irano, Afganistano ir Irako problemos, todėl mažai kas turi vilties, kad jis ateitų į pagalbą Ukrainai, jei ją užpultų Rusija. Briuselis taip pat davė Ukrainai suprasti, kad ji nesitikėtų būsianti priimta į Europos Sąjungą. Ukraina tik kviečiama prisidėti prie partnerytės programos, tačiau net vizų režimas lieka nesušvelnintas.
Nors nemanoma, kad Rusija galėtų tiesiogiai užpulti Ukrainą, nedideli susidūrimai galimi. Jie gali būti ne tik atsitiktiniai, bet ir suplanuoti. Dar viena didelė problema - Rusijos karinio jūrų laivyno komercinė veikla, nes jis užima nepateisinamai daug Ukrainos teritorijos.
Rusijos parlamentas jau pranešė, kad pradeda svarstyti naująją karinę doktriną, kuri leis Rusijos kariuomenei užsienyje ginti rusų nacionalinius interesus. Analitikai mano, kad V.Putinas ir D.Medvedevas stengsis palaikyti karo pavojų, taip destabilizuodami Ukrainą.
Vis dėlto dėl dabartinės padėties kalta ir Ukrainos valdžia, nes nesibaigianti kova tarp Julijos Tymošenko ir Viktoro Juščenkos tiesiog paralyžiavo šalį. Maskva kol kas oficialiai neremia nė vieno būsimų prezidento rinkimų kandidato, tačiau neabejotinai jos favoritu taps Viktoras Janukovyčius, be to, nereikia pamiršti, kad V.Putinas neblogai sutaria su J.Tymošenko. Kad ir kaip ten būtų, tų rinkimų laimėtojui teks spręsti santykių su Maskva problemą, nes Rusijos vadovų akyse Ukraina - neatsiejama Rusijos dalis, kurią būtina susigrąžinti norint atkurti buvusią imperiją.