"Laikau šį Nobelio komiteto žingsnį įrodančiu realistinę viziją į pasaulio vystymosi dinamiką", - sakoma šeštadienio rytą Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtame D.Medvedevo pranešime.
"Tikiuosi, kad šis sprendimas taps papildomu postūmiu mūsų bendrose pastangose formuoti naują tarptautinės politikos atmosferą ir vystant iniciatyvas, kurios yra iš esmės svarbios pasaulio saugumui", - pridūrė Rusijos lyderis.
"Norėčiau patvirtinti (savo) pasirengimą ir toliau konstruktyviai veikti kartu plėtojant rusų ir amerikiečių santykius lygių teisių, abipusės pagarbos principų pagrindu ir atsižvelgiant į vienas kito interesus taikos ir stabilumo pasaulyje labui", - pažymėjo D.Medvedevas.
F. Castro palankiai įvertino B.Obamos apdovanojimą Taikos premija
Kubos revoliucijos lyderis Fidelis Castro šeštadienį pareiškė, kad Nobelio taikos premijos suteikimas JAV prezidentui Barackui Obamai yra "teigiamas" sprendimas.
Savo straipsnyje F.Castro rašo, kad Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas reiškia B.Obamos pirmtakų "genocido politikos" kritiką.
"Aš ne visad sutikdavau su šios institucijos sprendimais, - rašo F.Castro, - bet dabar aš vertinu tai kaip pažangų žingsnį".
Jis pažymėjo, kad daugelis pasaulyje mano, kad B.Obamai toks apdovanojimas teko per anksti. "Tačiau norėtume šiame sprendime matyti daugiau negu vien tik premiją JAV prezidentui, - tęsia F.Castro. - Mes matome jame daugelio buvusių JAV prezidentų vykdytos genocido politikos kritiką".
JAV prezidentas jam skirtą premiją vadina raginimu veikti
JAV prezidentas B. Obama šeštadienį žadėjo, kad gana netikėtą sprendimą skirti jam Nobelio taikos premiją laikys "raginimu veikti" sprendžiant naujojo šimtmečio iššūkius, tačiau kritikai argumentavo jog premija jam tikriausiai buvo skirta per anksti.
48 metų B.Obama penktadienį atrodė pastebimai sutrikęs ir sakė, jog nesijaučia tinkamas stoti į garbingą gretą su kitais Nobelio taikos premijos laureatais. Tačiau jis pridūrė, kad šis apdovanojimas paskatins jį veikti sprendžiant sudėtingiausias pasaulio problemas.
Pasaulyje pasklidus žinai apie Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą, daugelis šį žingsnį laikė paskutiniu dūriu ankstesniam JAV prezidentui George'ui W.Bushui. Kritikai skundėsi, kad B.Obama dar per mažai pasiekė, kad pelnytų šią itin prestižinę premiją.
Nobelio institute Osle susirinkę žmonės aiktelėjo iš nuostabos, kai komitetas paskelbė skiriantis šių metų premiją B.Obamai už "nepaprastas" pastangas tarptautinėje diplomatijoje ir branduolinio nusiginklavimo skatinimą.
"Labai retai nutinka, kad kuris nors asmuo prikaustytų pasaulio dėmesį kaip Obama ir suteiktų žmonėms geresnės ateities viltį", - pareiškė Norvegijos Nobelio komitetas.
Aprimus pirmajai kritikos bangai dėl vienbalsio komiteto sprendimo, jo vadovas Thorbjoernas Jaglandas paneigė, kad ši premija B.Obamai skirta per anksti. Jis nurodė, kad komitetas atsižvelgė į prezidento paskelbtus svarbius planus, taip pat jo esamus pasiekimus.
"Norime pabrėžti, kad jis jau atnešė reikšmingų permainų, - Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas sakė naujienų agentūrai AFP. - Be abejo, tikimės, kad per ateinančius metais įvyks daug konkrečių pokyčių, bet... mums atrodė, kad turime kiek įmanoma labiau jį sustiprinti tolesnėje kovoje už savo idealus."
Pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu tapęs B.Obama sakė esantis "nustebęs" ir "sutrikęs" dėl jam suteiktos garbės, kuri gali dar labiau sustiprinti spaudimą siekti reikšmingų pergalių užsienio politikoje.
B.Obama pareiškė laikantis Nobelio komiteto sprendimą Amerikos "lyderystės" pripažinimu, o ne asmeniniu apdovanojimu. Prezidentas pridūrė, jog ja ši premija taps katalizatoriumi, skatinančiu spręsti įvairias problemas, tokias kaip pasauliniai klimato pokyčiai, branduolinių ginklų platinimas ir pasauliniai konfliktai.
"Iš istorijos žinau, kad Nobelio taikos premija būdavo ne vien pagerbiami specifiniai pasiekimai - ja taip pat mėginta suteikti postūmį siekiant tam tikrų rezultatų, - nurodė B.Obama. - Štai kodėl šį apdovanojimą laikysiu raginimu veikti - raginimu visoms tautoms priimti bendrus 21-ojo šimtmečio iššūkius."
Šių metų sausį pradėjęs kadenciją JAV vadovas inicijavo diplomatinius kontaktus su branduolines programas vystančiu Iranu ir Šiaurės Korėja, stengėsi atnaujinti įstrigusį Artimųjų Rytų taikos procesą ir žadėjo prisidėti prie kovos su pasauliniu klimato šiltėjimu.
Prezidento atstovas spaudai Robertas Gibbsas 6 val. ryto pažadino B.Obamą Baltuosiuose rūmuose ir perdavė jam naujienas iš Oslo. Pareigūnas pridūrė, kad prezidentas atsiims Nobelio taikos premiją per gruodžio 10 dieną Norvegijos sostinėje vyksiančią ceremoniją.
Baltieji rūmai pranešė, kad B.Obama 10 mln. Švedijos kronų (3,35 mln. litų) premiją nusprendė paaukoti labdarai.
Kad ir kokia garbinga, Nobelio taikos premija B.Obamai gali tapti dideliu politiniu kliuviniu, dar labiau sustiprindama sunkiai įgyvendinamus tarptautinės bendruomenės lūkesčius ir skatindama kritikų Jungtinėse Valstijose priekaištus dėl pavojingos puikybės.
"Amerikiečiai užduoda vieną klausimą: "Ką prezidentas Obama iš tiesų nuveikė", - sakoma respublikonų partijos pirmininko Michaelo Steele'o pareiškime.
Respublikonas įstatymų leidėjas Greshamas Barrettas taip pat buvo nusiteikęs kritiškai.
"Nesu įsitikinęs, kas labiausiai patiko tarptautinei bendruomenei: jo dvejonės dėl Afganistano, gynybinių raketų atitraukimas iš Rytų Europos, nugaros atgręžimas į kovotojus dėl laisvės Hondūre, (Kubos prezidento Raulio) Castro lepinimas, susivienijamas su palestiniečiais prieš Izraelį ar griežti veiksmai, kurių beveik buvo imtasi prieš Iraną", - vardijo jis.
Konservatyvios pakraipos dienraščio "The Wall Street Journal" vedamojo autoriai rašo, kad Nobelio komiteto sprendimas juos "suglumino". Pasak jų, komitetas padarė "šią didvyrišką nuolaidą, tikėdamasis, kad ponas Obama užtikrins sutartis, kurios pradės naują pasaulinės ramybės erą".
"Mums visiems teks laukti bent trejus metus, kad įsitikintume, ar ponas Obama pateisins vilties ryžtą, kurį Nobelio komitetas jam užkrovė, skatindamas nusilenkti pasaulio "daugumos" vertybėms", - rašo "The Wall Street Journal".
Vašingtone veikiančio Carnegie fondo už tarptautinę taiką fondo (Carnegie Endowment for International Peace) viceprezidentas studijų reikalams Thomasas Carothersas sakė, kad sprendimas skirti Nobelio taikos premiją B.Obamai atskleidžia, kaip jautriai dauguma europiečių vertina "konfliktinį atotrūkį", atsivėrusį tarp JAV ir likusios pasaulio dalies vadovaujant G.W.Busho administracijai.
"Jų požiūriu, pono Obamos išrinkimas ir jo ryžtas vėl suartėti su pasauliu jau daug padarė, kad užglaistytų šį atotrūkį, todėl yra vertas apdovanojimo", - Th.Carothersas rašo dienraštyje "The New York Times".
Jungtinėms Valstijoms draugiškų šalių lyderiai skubėjo pagirti naujajam JAV prezidentui sutiktą garbę, nors buvo išsakyta įvairių nuomonių.
Lenkijos antikomunistinio judėjimo lyderis Lechas Walesa, kuriam Nobelio taikos premija buvo skirta 1983 metais, sakė, kad B.Obama buvo per anksti išaukštintas.
"Kas, Obama? Taip greitai? Per greitai - jis dar neturėjo laiko ką nors nuveikti", - L.Walesa sakė žurnalistams Varšuvoje.
Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado atstovas spaudai sakė, jog Teheranas tikisi, kad Nobelio taikos premija B.Obamą "paskatins žengti keliu, kuris padėtų sugrąžinti teisingumą pasaulio tvarkai".
B.Obama tapo trečiuoju Nobelio taikos premiją pelniusiu pareigas einančiu JAV prezidentu: 1906 metais tokios garbės sulaukė Theodore'as Rooseveltas, o 1919 metais - Woodrow Wilsonas.