Tyrėjų komisija, kuriai vadovavo Šveicarijos diplomatė Heidi Tagliavina, ataskaitą apie praeitų metų rugpjūtį vykusį ginkluotą Maskvos ir Tbilisio konfliktą pristatys aukštiems ES pareigūnams Briuselyje.
Žiniasklaida praneša, kad šios ataskaitos išvadose Gruzijai gali būti priskirta nemaža dalis kaltės dėl šio konflikto sukurstymo, nes Rusija savo pajėgas pasiuntė po Tbilisio mėginimo jėga susigrąžinti separatistinę Pietų Osetiją.

Konflikto priežasčių tyrimą pernai nurodė atlikti ES, kurios pasiūlytą ugnies nutraukimo sutartį pasirašė Maskva ir Tbilisis. Ekspertai ir pareigūnai mano, kad naujojoje ataskaitoje Rusija ir Gruzija bus pripažintos esančios vienodai kaltos dėl šio karo.

"Šis klausimas toks jautrus, jog sunku įsivaizduoti, kad ataskaitoje būtų palanki vienai ar kitai pusei", - sakė anonimu pageidavęs likti vienos Europos šalies diplomatas.

ES ir kitos Vakarų šalys anksčiau griežtai smerkė Rusijos pajėgų invaziją į Pietų Osetiją ir Gruzijos gilumą, taip pat Maskvos sprendimą po šio konflikto pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

Pastaruoju metu ES ir NATO labai stengėsi užglaistyti nesutarimus su Rusija, todėl tikėtina, kad Gruzijos karo temos bus stengiamasi per daug neeskaluoti. Vakarų šalims reikalinga Rusijos parama, siekiant pažaboti Irano branduolines ambicijas ir įveikti islamistų sukilėlius Afganistane.

Tačiau ES negali leisti susidaryti įspūdžiui, jog Bendrija ignoruoja Rusijos kišimąsi į Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Be to, Tbilisiui anksčiau buvo pažadėta, kad Gruzija kada nors taps NATO nare, nors pastarojo konflikto tokia perspektyva tapo dar labiau miglota.
ES inicijuota tyrėjų misija prasidėjo gruodį, siekiant "ištirti šio konflikto priežastis ir eigą", ypač įvertinti jo statusą tarptautinės teisės atžvilgiu ir išaiškinti galimus karo nusikaltimus.

Iš pradžių buvo planuojama, kad komisijos išvados bus pateiktos šių metų liepą. Tačiau diplomatai nurodė, jog ataskaita vėluos, nes Rusijos ir Gruzijos vyriausybės bei abiejų separatistinių regionų faktinės administracijos ilgai delsė atsakyti į beveik 100 klausimų.

Daugelis stebisi, kodėl ES nurodė atlikti tokį tyrimą, kurio išvados Bendrijai gali būti ne itin palankios.

"Per daug nesitikiu, kad ši ataskaita bus labai sąžininga, - sakė Prancūzijos ekspertas Rusijos klausimais Jacquesas Sapiras. - Nieko iš to neišeis, nes šie dalykai pernelyg jautrūs."

Pasak vieno ES pareigūno, šioje ataskaitoje nebus išsakyti kaltinimai kuriai nors konflikto šaliai.

Jis pabrėžė, kad šio tyrimo ataskaita gali būti "labai svarbi darant išvadas konfliktų prevencijos srityje. Ketiname ją naudoti būtent tokiu požiūriu".

Gruzijos pareigūnai tvirtina, kad jų vyriausybė visokeriopai bendradarbiavo su tyrimo komisija, kuri oficialiai nėra priklausoma nuo ES. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė esantis įsitikinę, kad jo šalis nebus apkaltinta.

"Visi, kas ten dalyvavo, o jie buvo labai rimti žmonės, žino, kas įvyko, - Tbilisio lyderis praeitą savaitę sakė JAV televizijai CNN. - Neįmanoma, kad Gruzija... pradėtų konfliktą su Rusija. Mes nesame bepročiai."

Strateginių tyrimų centro "Europos tarptautinių santykių taryba" (European Council on Foreign Relations) analitikas Nicu Popescu pabrėžė, kad ataskaitoje gali būti pateikta visokių išvadų, tačiau ES, kuri yra pasiuntusi į Gruziją savo stebėtojus, veiks atsargiai, juolab siekdama plėtoti naują strateginę partnerystę su Rusija.

"Neabejoju dėl vieno dalyko: jog šiuose debatuose ES stengsis išlikti neutrali ir kritikuos abi (konflikto) šalis", - sakė jis.

Pasak N.Popescu, Gruzija bus smerkiama dėl Pietų Osetijos bombardavimo, o Rusija - dėl invazijos.

Analitikas mano, kad bet kokiu atveju "ES de facto jau susitaikė su Gruzijos padalijimu, taip pat su faktu, jog ateinančius 20-30 metų nieko nebus įmanoma padaryti".

NATO pareigūnai pripažįsta, kad Gruzijos galimybė įstoti į Aljansą, už kurią 2008 metų pradžioje aktyviai pasisakė Jungtinės Valstijos, gerokai sumažėjo ir geriausiu atveju bus realizuota ne anksčiau nei po dešimtmečio.