Statytas kaip "langas į Vakarus", Sankt Peterburgas Rusijos likime suvaidino toli gražu ne paskutinį vaidmenį.
"Tai ideali vietai susitaikyti", - teigė gubernatoriaus patarėjas Aleksandras Afanasjevas, turėdamas galvoje šeštadienį ir sekmadienį vyksiančius įtakingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimus, kurių metu nepavyks išvengti kalbų apie Iraką.
Tačiau susitaikymas tikrai nėra tas žodis, kuris daugeliui pirmasis ateitų į galvą paminėjus šį miestą, siejamą su vienvaldžiais carais, žiaurumais bei revoliucija .
1839 metais mieste viešėjusį prancūzų keliautoją aristokratą, markizą de Custine'ą (Kiusteną) pribloškė ta nepagarba žmogaus gyvybei, kurią carai rodė savo pavaldiniams. Jis rašė: "Mąstant apie tokį siaubingą šios akmens stovyklos gyventojų gyvenimą, galima suabejoti Dievo gailestingumu".
Daug darbininkų, stačiusių Žiemos rūmus, kuriuose įvyko 1917 metų Bolševikų revoliucijos kulminacija ir kurie dabar tiesiog švyti po kapitalinio restauravimo, mirė neištvėrę nepakeliamo karščio, kurio reikėjo, kad sienos greičiau džiūtų.
Miestas buvo Rusijos kultūros "aukso amžiaus" lopšys, tačiau nemažai didžių rusų menininkų jame sulaukė žiaurių likimo smūgių.
DVIKOVOJE ŽUVO PUŠKINAS
Įžymiausias rusų poetas Aleksandras Puškinas būdamas 37 metų žuvo dvikovoje dėl išlaidautojos žmonos, kurią įtarė neištikimybe.
Fiodorui Dostojevskiui, kuris Peterburge parašė daugelį savo romanų, šiame mieste turėjo būti įvykdyta mirties bausmė sušaudant, bet likus kelioms sekundėms iki egzekucijos ji buvo pakeista katorga ir tarnyba kariuomenėje. Po šio įvykio rašytojui prasidėjo epilepsijos priepuoliai.
Neišdildomą žymę miesto istorijoje paliko 900 dienų trukusi nacistinės Vokietijos kariuomenės apsuptis. Net ir dabar senolės nenori jaunuoliams pasakoti apie to meto baisumus, kai badas į kapus nuvarė šimtus tūkstančių žmonių, o kai kuriuos miesto gyventojus pavertė kanibalais.
Nepaisant unikalaus kultūrinio paveldo bei kvapą gniaužiančio architektūros grožio, Sankt Peterburgas nėra turtingas. Jo politikai teigia, kad miestas ir toliau klimpsta į skurdą.
Nusikalstamumas yra vienas didžiausių šalyje, daug didžiulių miesto gyvenamųjų kompleksų yra nutriušę, o sanitarinės sąlygos tik blogėja.
Prie amžinosios ugnies, uždegtos 1917 metų revoliucijai bei pilietiniam karui atminti, pasišildyti renkasi benamiai vaikai. Čia, vienoje iš kelių tokių likusių vietų, iki šiol plaikstosi ir komunistinė raudona vėliava.
Penktadienį atvykstant pirmiesiems iš daugiau kaip 40 pakviestų valstybių vadovų, pasigirdo ir kritiškų pompastiško renginio vertinimų.
"Tai labai prieštaringus jausmus keliantis renginys, turintis dvi puses", - teigė liberalios opozicinės partijos "Jabloko" vietos lyderis Maksimas Reznikas.
"Svečiai pamatys Sankt Peterburgo spindesį. Tačiau iš tiesų mes dar šimtą metų gyvensime namuose, kur veisiasi žiurkės", - tvirtino jis.