George'as W. Bushas parodė išskirtinį dėmesį Rytų bei Vidurio Europai, ir jos lyderiai suskubo prisijungti prie jo "norinčiųjų koalicijos", kuri buvo sudaryta po 2001 metų Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Dabar nemažai pareigūnų ir paprastų piliečių skundžiasi B.Obamos administracijos tariamu abejingumu Rytų Europai.
Tai stulbinantis pokytis regione, kuris seniai buvo pripratęs prie draugiškų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis.
"Dabar mes matome abejingumo pradžią", - sakė rumunų istorikas ir tyrinėtojas Tudoras Salajeanas.
Pasikeitusios rytų europiečių nuotaikos kartais gali pasireikšti net kaip tam tikras priešiškumas. B.Obamos požiūris į opias pasaulines problemas "nevertas supuvusio svogūno", pareiškė Rumunijos kultūros instituto vadovo pavaduotojas Mircea Mihaiesas.
Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo fondo visuomenės nuomonės tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti anksčiau šį mėnesį, parodė, kad du iš trijų bulgarų, čekų, lenkų bei rumunų pritaria B.Obamos užsienio politikai. Tokia parama gali atrodyti tvirta, tačiau ji nublanksta turint galvoje faktą, kad Vakarų Europoje B.Obamą remia devyni iš dešimties respondentų.
Normalu, kad santykiai plėtojasi, ir šiuo metu, atrodo, esama nedaug svarbių priežasčių Jungtinėms Valstijoms laikyti Rytų Europą prioritetu, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Naujųjų Europos demokratijų projekto direktorius Januszas Bugajskis.
"Šios šalys gali būti savo pažangos aukos, - sakė J.Bugajskis pirmadienį. - Jos yra pakankamai stabilios. Jų nekrečia didesni socialiniai neramumai ar politinis nestabilumas, joms neiškyla jokių realių grėsmių saugumui. Didesnė šalies pažanga sąlygoja tai, kad ji palaipsniui išstumiama iš JAV užsienio politikos darbotvarkės".
Galima teigti, kad B.Obama vis dar žavisi daug eilinių europiečių. Balandį Prahoje viduramžių pilies fone sakydamas vieną pirmųjų reikšmingų savo užsienio politikos kalbų JAV prezidentas akcentavo ne vieną dešimtmetį trunkančią transatlantinę draugystę, padėjusią išlaisvinti šalis, kurias nuo Vakarų pasaulio buvo atskyrusi Geležinė uždanga. Pasiklausyti naujojo Amerikos lyderio susirinko tūkstančiai žmonių, kurie jį sutiko audringais plojimais ir džiaugsmo šūksniais.
Tačiau dabar šie žmonės, kuriems aštuonerius metus G.W.Bushas demonstravo išskirtinį dėmesį, nejaučia B.Obamos prielankumo, ir tam esama įvairių priežasčių.
Čekijos ir Lenkijos lyderiai nepatenkinti nauja prieštaringa Amerikos pozicija dėl G.W.Busho plano šiose buvusiose komunistinėje šalyse dislokuoti priešraketinės gynybos skydo, skirto apsisaugoti nuo "piktavalių valstybių", tokių kaip Iranas, galimų raketų atakų. Plane buvo numatyta Lenkijoje dislokuoti 10 raketų gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį.
Tačiau neseniai JAV gynybos departamento aukšto rango pareigūnai pareiškė, kad svarstomos kitos galimybės. Ketinimai Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti PRG skydo elementus papiktino Rusiją, o B.Obamos administracija siekia pataisyti pašlijusius santykius su Kremliumi.
Akivaizdu, kad padėtį komplikuoja ir faktas, kad nors lenkų ir čekų vyriausybės sutiko, kad jų šalyse būtų dislokuoti amerikiečių PRG skydo elementai, nemažai paprastų piliečių tai vertina nepalankiai ir surengė virtinę audringų protestų prieš šiuos planus. Dabar kai kurie lyderiai būgštauja, kad jie bereik užsitraukė visuomenės kritiką.
"Laikysiu tai nešvariu triuku, jei Čekija ir Lenkija galiausiai liks neapsaugotos", - agentūrai AP sakė buvęs Čekijos vicepremjeras Alexandras Vondra (Aleksandras Vondra), anksčiau dirbęs ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose.
A.Vondra buvo tarp grupės garsių buvusių Rytų ir Vidurio Europos lyderių bei intelektualų, kurie liepą laišku kreipėsi į B.Obamą, įspėdami, jog iki šiol artimu Amerikos sąjungininku laikytas regionas dabar patiria didelį išbandymą dėl Rusijos "revizionistinio" elgesio ir regiono reikšmės sumažėjimo Vašingtono užsienio politikoje.
"Jei nepasirūpinsime santykiais tarp JAV ir Vidurio bei Rytų Europos, tai gali lemti tam tikrą santykių pablogėjimą ateityje", - sakė A.Vondra interviu agentūrai AP.
Lenkai turi kitų priežasčių pykti ant Vašingtono.
Rugsėjo 1 dieną Lenkijoje vykusiame 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjime dalyvavo Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, taip pat Prancūzijos vyriausybės vadovas Francois Fillonas bei Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas.
Tuo tarpu Jungtinėms Valstijoms šiame renginyje atstovavo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas - tai nuvylė lenkus, kurie tikėjosi sulaukti viceprezidento Joe Bideno ar bent valstybės sekretorės Hillary Rodham Clinton.
"Jie nenori mūsų. Mes jiems nerūpime", - rašė apžvalgininkas Lukaszas Kwiecienas savo komentare, kurį pavadino "Mokame už savo aklą meilę Amerikai".
Laikraščio "Gazeta Wyborcza" apžvalgininkas Bartoszas Weglarczykas savo ruožtu įspėjo Vašingtoną apie galimas pasekmes.
"Neabejoju, kad atėjus naujai administracijai Vašingtonas ėmė nepaisyti santykių su Lenkija ir visa Vidurio Europa. Kai kas, tarp jų ir aš, sakome, kad tai klaida ir vieną dieną Vašingtonui gali tekti už tai brangiai sumokėti", - rašė jis.
Rumunai, kurių kariai, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, kovėsi drauge su amerikiečių pajėgomis Irake ir Afganistane, dabar jaučiasi nepelnytai kaltinami dėl to, esą jų vyriausybė leido JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) šalies teritorijoje įrengti slaptą kalėjimą, kuriame buvo tardomi ir galimai kankinti įtariami teroristai.
Rumunijos vyriausybė griežtai paneigė šiuos kaltinimus. Tačiau tai neužkirto kelio tokiems įtarimams - praėjusį mėnesį laikraštis "The New York Times", remdamasis buvusiu CŽV pareigūnu, pranešė, kad vienas iš slaptų įtariamų teroristų laikymo centrų veikė Bukarešto centre.
Rumunijos prezidentas Traianas Basescu, kuris buvo tvirtas G.W.Busho šalininkas, neseniai su ilgesio gaida balse kalbėjo apie "nesuskaičiuojamus bendrus tikslus, kuriuos pavyko įgyvendinti" Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant G.W.Bushui.
Šią vasarą T.Basescu pirmą kartą nedalyvavo liepos 4-ąją minimos JAV Nepriklausomybės dienos proga Amerikos ambasados organizuotoje šventėje.
Tuo metu rumunų žiniasklaida pranešė, kad naujasis Amerikos ambasadorius Rumunijoje diplomatinius kredencialus šalies vadovui įteikė tą pačią dieną, kaip ir nauji Kanados, Nyderlandų, Filipinų, Vokietijos bei Meksikos ambasadoriai, nors anksčiau naujam JAV diplomatinės misijos vadovui ta proga būdavo rengiamas specialus priėmimas pas prezidentą.
JAV ambasadorius Markas Gitensteinas neteikia reikšmės kalboms apie mažėjančią visuomenės paramą Vašingtonui. Rumunija "tebėra labiausiai proamerikietiška šalis Europoje, - sako jis.
Rumunė mokytoja Roxana Pop nėra tuo tikra, nors mano, kad B.Obama dirba geriau už G.W.Bushą.
Amerikos įtaka "ne visuomet buvo geras dalykas", sakė 28 metų mokytoja ir pridūrė: "Jie turėtų palikti mus vienus... Mes neturėtume būti nuo kažko visiškai priklausomi".