"Be jokios abejonės, galima visiškai pagrįstai pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą 1939 metų rugpjūtį. Bet juk metais anksčiau Prancūzija ir Anglija pasirašė Miunchene žinomą sutartį su Hitleriu, sugriaudamos visas viltis įsteigti vieną bendrą kovos su fašizmu frontą", - sakoma V.Putino straipsnyje Lenkijos laikraštyje "Gazeta Wyborcza", kurio tekstą išplatino Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba.
Kaip pažymėjo V.Putinas, "šiandien mes suprantame, kad bet kurios formos sandėris su nacistiniu režimu buvo nepriimtinas moraliniu požiūriu ir neturėjo jokių perspektyvų praktinio įgyvendinimo požiūriu".
"Tačiau, atsižvelgiant į to laiko istorinius įvykius, Sovietų Sąjunga ne tik liko viena prieš Vokietiją, nes Vakarų valstybės atsisakė siūlytos kolektyvinio saugumo sistemos, bet jai dar grėsė karas dviem frontais - juk būtent 1939 metų rugpjūtyje itin susikomplikavo konfliktas su japonais prie Chalkin Golo upės", - primena jis.
"Mano nuomone, moralinis vykdomos politikos aspektas itin svarbus. Ir čia priminsiu, kad mūsų šalyje amoralų Molotovo-Ribbentropo pakto pobūdį aiškiai įvertino parlamentas, - pabrėžė Rusijos premjeras. - To kol kas negalima pasakyti apie kai kurias kitas valstybes - nors jos taip pat priėmė anaiptol ne vienareikšmius sprendimus ketvirtajame dešimtmetyje".
V.Putinas ragina pasimokyti iš istorijos ir įspėja, kad "itin kenksminga ir neatsakinga spekuliuoti atmintimi, preparuoti istoriją, ieškoti joje dingsčių tarpusavio pretenzijoms ir nuoskaudoms".
Tuo tarpu, pasak jo, "mes matome mėginimų perrašyti istoriją trumpalaikės politinės konjunktūros poreikiams".
"Kai kurios šalys nuėjo dar toliau - laiko didvyriais nacių pakalikus, stato viena greta aukas ir budelius išvaduotojus ir okupantus. Dirbtinai ištraukiami pavieniai epizodai iš bendro istorijos fono, politinio ekonominio ar karinio strateginio konteksto", - sakoma straipsnyje.
"Būdinga, kad istoriją iškreipia dažnai tie, kurie iš tikrųjų taiko dvejopus standartus ir dabartinėje politikoje", - sakoma jame.
Štai, rašo V.Putinas, "šiandien mums nė kiek neabejojant siūloma pripažinti, kad vienintelis Antrojo pasaulinio karo "paleidimo kabliukas" buvo 1939 metų rugpjūčio 23 dienos SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas".
"Tiesa, tokios pozicijos šalininkams nekyla paprasčiausi klausimai - ar Versalio sutartis, kuri apibendrino Pirmojo pasaulinio karo rezultatus, nepaliko po savęs daugybės "lėtojo veikimo minų"? Iš kurių pagrindinė - ne vien Vokietijos pralaimėjimo fiksavimas bet ir jos pažeminimas. Argi sienos Europoje nepradėjo griūti kur kas anksčiau nei 1939 metų rugsėjo 1-ąją? Ir nebuvo Austrijos anšliuso, nebuvo sudraskytos Čekoslovakijos, kai ne tik Vokietija, bet ir Vengrija, ir iš esmės Lenkija dalyvavo perdalijant Europos teritoriją. Tą pačią dieną, kai buvo sudarytas Miuncheno sąmokslas, Lenkija nusiuntė Čekoslovakijai savo ultimatumą ir tuo pat metu su Vokietijos kariuomene įvedė savo armiją į Cešyno (Tešyno) ir Frištado sritis", - primena jis.
"Ir ar galima žiūrėti pro pirštus į Vakarų demokratijų užkulisinius mėginimus "atsipirkti" nuo Hitlerio ir jo agresiją nukreipti "į Rytus"? Į tai, kaip planingai ir visuotinai nuolaidžiaujant buvo ardomos saugumo garantijos ir ginkluotės apribojimo sistemos, buvusios Europoje. Pagaliau, koks buvo sąmokslo, įvykusio Miunchene 1938 metų rugsėjo 29 dieną karinis politinis aidas? Ar ne tada Hitleris jau galutinai nusprendė, kad "viskas leidžiama". Kad Prancūzija ir Anglija "nė piršto nepajudins, kad apgintų savo sąjungininkus. "Keistas karas" Vakarų fronte, tragiškas paliktos be pagalbos Lenkijos likimas - deja, parodė, kad jo viltys nebuvo veltui", - priduria Rusijos premjeras.
Kaip rašo V.Putinas, "atmesti Vokietijos siūlymą pasirašyti nepuolimo sutartį - esant sąlygoms, kai galimi SSRS sąjungininkai Vakaruose jau pradėjo tokius pat susitarimus su Vokietijos Reichu ir nenorėjo bendradarbiauti su Sovietų Sąjunga, vienai susiremti su labai galinga nacizmo mašina - Sovietų Sąjungos to meto diplomatija visiškai pagrįstai manė esant mažiausiai neprotinga".
"Manau, būtent sąmokslas Miunchene pastūmėjo objektyvių sąjungininkų kovoje su nacizmu atsiskyrimą, sukėlė tarp jų tarpusavio nepasitikėjimą ir įtarumą", - pažymi Rusijos premjeras.
"Ir žvelgiant į praeitį, visiems mums - ir Europos Vakaruose, ir Rytuose - būtina atminti, prie kokių tragedijų priveda bailumas, užkulisinė kabinetų politika, siekis užtikrinti savo saugumą ir nacionalinius interesus, pakenkiant kitiems. Negali būti protingos, atsakingos politikos nesilaikant moralės ir teisės normų", - pabrėžiama V.Putinos straipsnyje.
Kelios Rusijos gyventojų kartos didžiuojasi tuo vaidmeniu, kurį Raudonoji armija suvaidino pergalėje prieš fašizmą Antrajame pasaliniame kare, prasidėjusiame 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kai Vokietija užpuolė Lenkiją. Sovietų Sąjunga neteko kare 27 mln. žmonių.
Tačiau daugelis europiečių mano, kad Hitleris ryžosi pradėti karą tik tada, kai buvo sudarytas slaptas susitarimas su Maskva 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, užsitikrinus Stalino pažadą laikytis neutralumo.
Susitarimą pasirašė SSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos URM vadovas Joachimas Ribbentropas (Joachimas Ribentropas). Maskva susitarė su Berlynu pasidalyti įtakos sferas Europoje, gavusi sutikimą užgrobti tris Baltijos valstybes - Latviją, Lietuvą ir Estiją - taip pat teritorijas, priklausančias Lenkijai ir Rumunijai.
Hitleris sulaužė paktą užpuolęs SSRS 1941 metų birželio 22 dieną. SSRS kovėsi su Vokietija, įgijusi sąjungininkų - Didžiąją Britaniją ir Jungtines Valstijas.
Rusija, skausmingai reaguojanti į bet kurį mėginimą sukelti abejonių dėl jos vaidmens pergalėje prieš Hitlerį, pasipiktino tuo, jog Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Parlamentinė Asamblėja liepą priėjo prie išvados, kad SSRS ir Vokietija vienodai kaltos dėl Antrojo pasaulinio karo sukėlimo.
Artėjant Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečiui Rusija pamėgino įtikinti pasaulio bendruomenę, kad Sovietų Sąjunga griebėsi Molotovo ir Ribbentropo pakto kaip vienintelės galimybės atitolinti Vokietijos įsiveržimą ir kad jis buvo pasirašytas tik tada, kai Britanija ir Prancūzija atsisakė būti sąjungininkės Maskvai.
Kai kurie istorikai, tarp jų ir Rusijos, mano, kad Stalinas pats rengė įsiveržimą į Vokietiją, bet Hitleris pergudravo jį, palenkęs pasirašyti Molotovo ir Ribbentropo paktą.
Ginčai dėl to, nuo ko prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, išeina Rusijai už istorijos studijų ribų, aptemdydami Maskvos santykius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir sąjungininkais Varšuvos sutartyje.