Latvija ir Estija duomenų neturi
Latvijos užsienio reikalų ministerija kol kas nepatvirtina informacijos, kad du šalies piliečiai dalyvavo užgrobiant sausakrūvį "Actic Sea".
URM dar antradienį ketino paprašyti Rusijos valdžią pateikti tikslių duomenų apie galimą Latvijos piliečių sąsajas su laivo "Arctic Sea" užgrobimu.
Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis pranešė žurnalistams antradienį, kad URM negavo oficialios informacijos iš Rusijos dėl šio atvejo, todėl vėliau antradienį paprašys tikslių duomenų.
Į klausimą, kokie bus tolesni veiksmai, jeigu Rusijos gynybos ministerijos pranešimas bus teisingas, M.Riekstinis atsakė, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar iš tikrųjų tarp laivo užgrobėjų buvo Latvijos piliečių.
M.Riekstinis nespėliojo, per kiek laiko Rusija galėtų atsakyti į Latvijos paklausimą.
Jis pažymėjo, kad piratų užpuolimai yra "nūdienos fenomenas", bet iki šiol tai buvo būdinga Afrikos krantams, o "kažkas panašaus Baltijos pakrantėje - tai kažkas nauja".
Estijos URM antradienį irgi įteikė Rusijos ambasadai Taline notą, kurioje prašoma paaiškinti Rusijos tvirtinimą, kad tarp asmenų, kurie įtariami prekybinio laivo "Arctic Sea" užgrobimu, esama ir Estijos piliečių.
Talinas kol kas neturi oficialių duomenų apie "Arctic Sea" pagrobėjus.
"Viskas, ką mes žinome, kol kas žinome tik iš žiniasklaidos priemonių", - antradienį sakė URM sekretorė spaudai Marianna Sudakov.
"Dabar stengiamės gauti būtiną informaciją, informuosime spaudą apie įvykių eigą", - pažymėjo ji.
Areštuoti asmenys apklausiami rusų fregatoje
A.Serdiukovas Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui sakė: "Šie žmonės ... įlipo į "Artic Sea" ir grasindami ginklu pareikalavo, kad įgula besąlygiškai vykdytų visus jų reikalavimus."
Jis pridūrė, kad įgula, kurią sudaro rusai, buvo išgelbėta be jokių šūvių ir kad aštuoni įtariami pagrobėjai areštuoti.
Ministras nurodė, kad operacija 3 988 t laivui išvaduoti buvo koordinuotų Rusijos karinio laivyno ir oro pajėgų junginių veiksmų rezultatas, bet plačiau nekomentavo.
Rusijos karinis jūrų laivynas dingusį laivą pirmadienį surado Atlanto vandenyne prie Vakarų Afrikos, netoli Žaliojo Kyšulio Salų. Laivas plaukė į Alžyrą, kur viename uoste, už 3,2 tūkst. km nuo Žaliojo Kyšulio Salų, turėjo prisišvartuoti prieš dvi savaites.
Laivo savininkai buvo pranešę, kad jis buvo užpultas liepos 24 dieną Švedijos vandenyse.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad keturi Estijos, du Latvijos ir du Rusijos piliečiai liepos 24 dieną 23 val. Maskvos (22 val. Lietuvos) laiku greitaeige pripučiama valtimi Švedijos teritoriniuose vandenyse priplaukė prie "Artic Sea" netoli Gotlando salos.
A.Serdiukovas, kaip pranešama, antradienį sakė, kad pasiskundę dėl savo valties gedimo vyrai įlipo į laivą ir grasindami ginklu pareikalavo vykdyti jų nurodymus. Tada "Arctic Sea" išjungė navigacijos ir sekimo prietaisus ir nuplaukė Afrikos link, kaip liepė pagrobėjai.
Tuo metu, kai pasirodė švedų pranešimas apie užpuolimą, rusams priklausantis ir su Maltos vėliava plaukiojantis sausakrūvis jau buvo praplaukęs Lamanšo sąsiaurį, kur liepos 28-ąją paskutinį kartą susisiekė radijo bangomis.
Kitą dieną prie Prancūzijos krantų buvo užfiksuoti laivo sekimo prietaiso signalai, tačiau tai buvo paskutinis to laivo pėdsakas iki pat šio pirmadienio.
Areštuoti asmenys apklausiami rusų fregatoje "Ladnyj". "Arctic Sea" 15 narių įgula po apklausos jau vežama į Rusiją.
Neigia gandus, kad gabentos branduolinės medžiagos
98 m ilgio, prieš 18 metų pastatytas "Arctic Sea" dingimas glumino ekspertus ir pareigūnus visoje Europoje, kurie spėliojo, kas galėjo nutikti laivui. Tarp iškeltų versijų buvo piratų užgrobimo ir kokio nors neaiškaus komercinio ginčo galimybės.
Tačiau ir dabar dar nėra informacijos, kodėl tas laivas su medienos kroviniu, vertu tik 1,64 mln. dolerių (4 mln. litų), buvo užgrobtas.
Suomių pareigūnai sekmadienį paneigė gandus, kad dingęs prekinis laivas "Arctic Sea" gabena branduolines medžiagas.
Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos administracijos vadovas Jukka Laaksonenas (Juka Laksonenas) sakė, jog ugniagesiai nusprendė tame laive viename Suomijos uoste atlikti radiacijos testus. Po jų laivas ir išplaukė į šią paslapčių kupiną kelionę.
Tačiau J.Laaksonenas atmetė "kvailus gandus" britų ir suomių laikraščiuose, kad tas laivas gali plukdyti "slaptą" branduolinį krovinį.
"Kai kurie ugniagesiai dėl tam tikrų priežasčių manė, kad su tuo kroviniu galėtų būti susijęs tam tikras radioaktyvumas, ir tai buvo labai kvaila idėja. Tam nebuvo jokio pagrindo", - AFP sakė J.Laaksonenas.
Laivas liepos 23 dieną išplaukė iš Suomijos, o rugpjūčio 4-ąją turėjo prisišvartuoti Alžyro uoste Bedžajoje.