Tuo tarpu premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero, sosto įpėdinis Felipe su žmona Letizia ir vidaus reikalų ministras Alfredo Perezas Rubalcaba penktadienį dalyvavo pareigūnų, žuvusių per ketvirtadienio išpuolį Maljorkoje, laidotuvių pamaldose pagrindinėje Maljorkos Palmos katedroje.
Atvykusį A.P.Rubalcabą kai kurie susirinkę žmonės nušvilpė.
Artėjant ETA metinėms, smurtas Ispanijoje suintensyvėjo - trečiadienį Ispanijos šiaurėje esančiame Burgoso mieste prie policijos kareivinių sprogo galinga automobilyje padėta bomba ir buvo nesunkiai sužeisti 64 žmonės. Dėl šio išpuolio taip pat kaltinama ETA.
Be to, policija Maljorkoje ketvirtadienį rado antrą bombą, padėtą po kitu policijos automobiliu prie kitų kareivinių, esančių netoli minėto kruvino išpuolio vietos. Sprogmuo buvo sunaikintas.
J.L.R.Zapatero dėl visų šių išpuolių kaltino "teroristų grupuotę ETA" ir pažadėjo visus jos narius patraukti atsakomybėn.
"Noriu patikinti piliečius, jog vyriausybė nurodė saugumo pajėgoms būti aukščiausio laipsnio parengties, kad jie padvigubintų savo atsidavimą, dar labiau sustiprintų savo pastangas ir taip pat patys saugotųsi šių niekšiškų žudikų", - ketvirtadienį vakare sakė jis.
"Jie neturi šansų pasislėpti, jie negali pabėgti, jie negali išvengti teisingumo, jie bus sulaikyti, jie bus nuteisti, jie praleis savo gyvenimą kalėjime", - pridūrė premjeras.
Policija nustatė du asmenis, kurie įtariami dėl sprogdinimo Maljorkoje, ir netrukus paskelbs jų atvaizdus, pranešė visuomeninė televizija TVE.
Vidaus reikalų ministerija penktadienį paskelbė šešių ieškomų įtariamų ETA narių nuotraukas, bet nenurodė, ar jie įtariami dėl išpuolių Burgose ir Maljorkoje.
Policija ketvirtadienį buvo uždariusi visus Maljorkos uostus ir oro uostą, kad žmonės, atsakingi už sprogimą prie Civilinės gvardijos kareivinių, negalėtų pabėgti iš salos. Tai suardė tūkstančių turistų kelionių planus per patį vasaros atostogų sezono įkarštį.
Oro uostas ketvirtadienį vakare buvo vėl atidarytas, o penktadienį normaliai veikia ir salos uostai, tik laivai tikrinami atidžiau nei paprastai.
ETA 1959-ųjų liepos 31-ąją, kai Ispaniją valdė dešiniųjų diktatorius Francisco Franco, įkūrė kairiosios pakraipos nacionalistų studentai, kuriuos įkvėpė marksizmo ir leninizmo mokymas ir kurie piktinosi baskų kalbos slopinimu.
ETA laikoma atsakinga už 828 žmonių žūtį per pastaruosius 40 metų, kai ši grupuotė vykdo kampaniją už nepriklausomą baskų valstybę Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose. ETA kovotojai paprastai šaudo arba sprogdina automobilius su bombomis, kurie dažnai būna pastatomi prie policijos ir armijos kareivinių.
Maždaug 95 proc. ETA aukų žuvo po F.Franco mirties 1975 metais ir Ispanijos grįžimo į Europos demokratinę šeimą po keturis dešimtmečius trukusios izoliacijos.
Kruviniausią savo išpuolį grupuotė įvykdė 1987 metų liepą, kai vieno Barselonos prekybos centro automobilių aikštelėje sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo 21 ir buvo sužeisti dar 45 žmonės.
Ispanijos visuomeninė televizija praėjusį mėnesį pranešė, kad naujame ETA strateginių gairių plane patvirtinamas jos įsipareigojimas savo tikslų siekti smurtu.
"Šie teroristai mano, kad baskų nepriklausomybė yra jų neatšaukiamas tikslas. Tik tada ETA nebežudys", - pranešė TVE, cituodama dokumentą, kuriame, kaip teigiama, išdėstyta grupuotės strategija.