Danija dar kontroliuos salos gynybą ir užsienio politiką, maždaug trečdalį salos bendrojo vidaus produkto skirs iš Karalystės biudžeto, tačiau vėliau visos pajamos už gamtos išteklius pateks į autonomijos iždą.
Grenlandija Danijos kolonija buvo nuo 1721 m. Tik po pustrečio šimto metų, po 1979 m. įvykusio referendumo, Danijos Karalystė pripažino jos dalinę autonomiją. Iki šiol Danija kontroliavo šios autonomijos gynybą, užsienio politiką, policiją, teismus ir konstitucinius klausimus. Čia veikia keletas NATO karinių bazių, kuriose yra iki 4 tūkst. kareivių. Grenlandija tikisi, kad, atsikračius Danijos globos, Vašingtonas ir Briuselis visus mokesčius už šių bazių išlaikymą mokės autonomijai. Nuukas (šios salos sostinė) taip pat puoselėja viltį, kad NATO ir Jungtinės Valstijos padės jai šiuo metu įsisiautėjusioje kovoje už Arkties gelmių turtus.
Paskelbusioje autonomiją Grenlandijoje sustiprėjo euroskeptiškos nuotaikos. Kaip lygiateisė Danijos Karalystės dalis ES nare ji tapo 1973 m., nors net 70 proc. referendume balsavusių grenlandiečių pasisakė prieš narystę. Kitas po 9 m. įvykęs balsavimas parodė, kad daugiau nei pusė rinkėjų (52 proc.) pritarė išstojimui iš ES. Taigi 1985 m. Grenlandija paliko Bendriją ir tapo pirmoji ir kol kas vienintelė tai padariusi teritorija. Išstojimo priežastis paprasta – grenlandiečių ambicijas įžeidė Briuselio biurokratų mėginimai nustatyti griežtas žvejybos kvotas. Kadangi žvejyba ir turizmas garantuoja pagrindines salos iždo įplaukas, Nuukui nebeliko nieko kita, kaip išeiti iš Bendrijos.
Grenlandijos sala vadinama žaliąja, tačiau apie 81 proc. jos teritorijos dengia ledynai. Tik 1 proc. Grenlandijos pietvakarinės žemės galima dirbti. Saloje nėra geležinkelių, nutiesta vos 150 km kelių, sakoma, kad čia dar populiariausias transportas – tai šunų kinkiniai. Nepaisydami atšiaurios gamtos grenlandiečiai savo nepriklausomybę tikisi sustiprinti mažai ištyrinėtais gamtos ištekliais.
Prieš kelerius metus Grenlandijos šiaurės rytuose rasti gausūs naftos klodai sudaro net 31 mlrd. barelių. Tai 80 kartų daugiau negu išgaunama visoje Danijos Karalystei priklausančioje Šiaurės jūros dalyje. ES ekspertai tvirtino, kad ten yra 110 mlrd. tonų naftos. Prieš daugiau kaip 5 m. sudaryta vadinamoji Nepriklausomybės komisija reikalavo, kad salos gyventojai patys valdytų visus išteklius, taip pat juos pardavę patys tvarkytų gautas pajamas. O kol Nuukas gaus pirmąjį pelną, Kopenhaga kasmet moka 400 mln. eurų dotacijas. Kai pajamos iš iškasenų eksploatacijos pasieks 800 mln. eurų per metus, dotacijos bus numatytomis dalimis grąžinamos į Danijos Karalystės iždą. Traukinys jau seniai pajudėjęs: išduotos dešimtys naftos gavybos Grenlandijos šelfe licencijų Kanados ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoms. Žvalgyti ir išgauti šiuos išteklius jos galės 10 m.
Žinoma, yra ir šios nepriklausomybės skeptikų. Grenlandija 179 vietų Danijos Folketinge (Parlamente), kaip ir Farerų salos, teturi du deputatus. Apginti čia savo teises ir siekius nepaprastai sunku. Bet grenlandiečiai turi ekonominių nepriteklių sąlygomis stiprią kortą – mažai liestus naftos išteklius. Todėl visos kritikų kalbos apie separatizmą, Karalystės galių silpninimą, Europos skaldymą ir telieka kalbomis.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.35 val.