Tai "nemetė nė menkiausio šešėlio ant puikių Ispanijos, jos vyriausybės ir ispanų santykių su Šventuoju Sostu", - sakė ministras.
Tačiau ispanų laikraščiai praneša, kad valdančiosios Liaudies partijos nariai yra susirūpinę tuo, kad griežtas popiežiaus nepritarimas karui gali paveikti rinkėjus katalikus prieš gegužės 25 dieną vyksiančius regioninius ir vietos rinkimus. Politikai nuogąstauja, kad Jonas Paulius II savo vizito metu gali padaryti antikarinių pareiškimų.
Baskų ir katalonų nacionalistai labai kritiškai įvertino pontifiko sprendimą suteikti privačią audienciją šalies premjerui Jose Mariai Aznarui (Chosė Marijai Asnarui), nors karui Irake nepritariantys baskai ir katalonai buvo palikti nuošalyje.
Be J.M.Aznaro, Jonas Paulius II, kuriam vėliau šį mėnesį sukaks 83 metai, priims tik karališkąją šeimą ir opozicijoje esančių socialistų lyderį Jose-Luisą Zapatero (Chosė Luisą Sapaterą).
Tuo tarpu popiežiaus ketinimas kanonizuoti kunigą, kuriam prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui buvo įvykdyta mirties bausmė, atgaivins prisiminimus apie vieną tamsiausių šalies istorijos periodų, nors šis klausimas ir nėra toks keblus, kaip Irako karo tema..
Pedro Povedą Castroverde (Pedrą Povedą Kastroverdę), kuriam tada buvo 61 metai, sučiupo ir po trumpo teismo sušaudė respublikonai. Kunigas buvo nušautas 1936 metų liepos 28 dieną Santa Marija de la Almudenos kapinėse. Kaip rašoma Vatikano išleistoje biografijoje, jis mirė sušukęs: "Aš esu Kristaus tarnas".
Iš viso Jonas Paulius II beatifikavo 471 beveik ketverius metus trukusio pilietinio konflikto auką. Beatifikacija - paskelbimas palaimintuoju - yra paskutinis žingsnis prieš kanonizaciją. P.P.Castroverde bus 11-asis iš šių žmonių, paskelbtas šventuoju.
Žengdamas šį žingsnį dabartinis popiežius pasielgė priešingai negu jo pirmtakas Paulius VI, kuris nenorėdamas draskyti senų Ispanijos žaizdų sustabdė beatifikacijų ir kanonizacijų procesą.
P.P.Castroverde kanonizacija, apie kurią bus paskelbta per šio sekmadienio mišias, gali įžeisti respublikonų giminaičius, kurie mano taip pat turį teisę užimti tam tikrą vietą istorijoje.
Istorinio atminimo atgaivinimo asociacijos prezidentas Emilio Silva Barrera (Emilijus Silva Barera) viešai prašė popiežiaus Jono Pauliaus II pademonstruoti "simbolinį gestą ir atleisti bei paprašyti atleidimo už (Ispanijos Katalikų) Bažnyčios kolaboravimą su diktatorišku (Francisco) Franco (Fransisko Franko) režimu".
Ispanijos Katalikų Bažnyčia taip pat planuoja atnaujinti karalienės Izabelės Katalikės beatifikacijos procesą. Kitais metais Ispanijoje bus minimos 500-osios jos mirties metinės.
Tačiau atrodo, kad Vatikanas nelabai nori beatifikuoti karalienę, kuri 1481 metais įvedė inkviziciją, o 1492 metais Granados išvadavimu iš maurų užbaigė rekonkistą ir išvarė iš Ispanijos žydus.
Ispanijos karališkoji šeima, kuri šeštadienio vidurdienį pasitiks pontifiką oro uoste, lydės Joną Paulių II per visus viešus renginius. Popiežiaus vizitas, kurio saugumu rūpinsis 5 tūkst. policininkų ir 10 tūkst. savanorių, užtruks 31 valandą.
Dvi valandas truksiančiose sekmadienio mišiose Madrido Plasa de Kolon aikštėje, kurių metų popiežius kanonizuos P.P.Castroverde ir dar keturis ispanus - kunigą bei tris vienuoles , dalyvaus apie milijoną tikinčiųjų.
Kiti keturi būsimieji ispanų šventieji yra praėjusiame amžiuje gyvenę jėzuitas Jose Maria Rubio y Peraltra (Chosė Marija Rubijus i Peraltra) ir vienuolės Genoveva Torres Morales (Chenoveva Tores Morales), Angela de la Cruz (Anchela de la Krus) ir Maria Maravillas de Jesus (Marija Maraviljas de Chesus).
Jie bus tarp 12 naujų šventųjų, kuriuos Jonas Paulius II kanonizuos šiais metais.