Sunkmetis koreguoja planus, tačiau reikalai nesustoja. Štai gegužės viduryje prancūzų dienraštis „Le Figaro“ informavo, jog Kanados geologinės tarnybos tyrinėtojai porą metų sisteminę Švedijos, Rusijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos bei Jungtinių Valstijų sukauptus mokslinius duomenis paskelbė pirmą pilną geologinį Arkties atlasą. 1222 atlaso žemėlapiuose pažymėti tauriųjų metalų, naftos ir gamtinių dujų telkiniai, į kuriuos godžiai žvilgčioja ne vien Kanada, bet ir Europa, Rusija bei Amerika. Atlasus ir žemėlapius rengia ir kitų šalių mokslininkai.

Tas pats „Le Figaro“ pastebi, kad aiškinantis dėl šių atšiaurių vietų priklausomybės santykiai tarp Kanados ir Rusijos darosi vis labiau įtempti. Nuo 2007-ųjų Otava užregistravo 20 rusų karinių lėktuvų įsiveržimo atvejų į savo oro erdvę. Kanados užsienio reikalų ministrui Lawrencui Cannonui galų gale trūko kantrybė ir jis gegužę pareiškė, kad jo šalies armija pasirengusi nedelsdama atsakyti bet kam, kas kėsinsis į Kanados Arkties suverenumą.

Prie atokumo pripratusioms baltosioms meškoms tai galbūt nekokia naujiena, bet Arktyje šiuo metu fokusuojasi daugybė ekologinių, verslo ir geopolitinių interesų. Šiandien – apie ginčus tolimos šiaurės tema.

Pirmoji pusė – „The Guardian“ straipsnis „Nauji gamtos turtų tyrimai Arktyje gali išprovokuoti tarptautinius ginčus“

Gegužės pabaigoje žurnale „Science“ publikuotas naftos bei gamtinių dujų klodų Arktyje žemėlapis, rodantis, jog po jūros dugnu aplink Šiaurės polių esama 30 proc. neišžvalgytų pasaulinių gamtinių dujų atsargų bei 13 proc. naftos atsargų. Už poliarinio rato, kur dėl netirpstančių ledynų negalima atlikti gręžimo darbų, glūdi milijardai barelių naftos ir trilijonai kubinių metrų dujų.

Žurnale publikuotas žemėlapis gali išprovokuoti tarptautinį rungtyniavimą dėl mineralinių išteklių bei teisės vystyti regione turizmą bei laivybą. Žvalgyba ir naftos bei dujų gavyba tampa lengvesnė, nes dėl klimato pokyčių ledai atsitraukia, tad už poliarinio rato sienas turinčios šalys kovoja dėl savo dalies.

Rusija paraišką Jungtinėms Tautoms (JT) pateikė 2001-aisiais, bet ją ginčija Kanada, Danija, Norvegija ir Jungtinės Valstijos. Šių metų gegužę Maskva pareiškė esanti pasirengusi panaudoti karinę jėgą savo pretenzijoms Arktyje apginti.

„Science“ publikuota informacija rodo, kad po jūros dugnu glūdintys naftos klodai gali siekti maždaug 90 milijardų barelių. Palyginimui: 2007-ųjų pabaigoje patvirtintos naftos atsargos visame pasaulyje siekė 1238 milijardus barelių, metinis jos suvartojimas - kiek mažiau nei 30 milijardų.

Žemėlapį rengusiai tyrinėtojų grupei vadovavęs Amerikos geologinės tarnybos bendradarbis Donaldas Gautieras sako, kad žemėlapis pateikia preliminarius Šiaurės ašigalio naudingų iškasenų vertinimus. Arktyje esančios naftos atsargos vis dėlto menkos, lyginant su pasauliniais ištekliais. Geologo teigimu, reikia labai atsargiai daryti išvadas dėl jų reikšmės, nes abejotina, ar Arkties klodai galėtų pratęsti nafta gavybą papildomiems trims metams.

Gamtinių dujų atveju situacija kitokia. Dujų atsargos didžiausios Rusijoje, ši valstybė yra jų gavybos pasaulinė lyderė. Paskelbti duomenys rodo, kad toji lyderystė gali dar labiau sustiprėti.

Nors žemėlapyje tiksliai nurodyti mineralinių resursų ištekliai Arktyje, jį parengę mokslininkai teigia nenagrinėję klausimo apie jų eksploatavimo ekonominį tikslingumą ir negalį pasakyti, ar šie ištekliai gali būti išgaunami.

Škotijos poliarinių tyrimų instituto prie Kembridžo universiteto bendradarbio Paulo Bergmano teigimu, nors šiuo metu ginčiamasi beveik vien dėl energetinių resursų, artimiausiu metu diskusijas papildys nauji klausimai, tokie kaip laivybos ir žvejybos vystymo perspektyva. Pasak mokslininko, dabar svarbiausia problema – nuomonių bei interesų skirtumai, iki pastarojo meto joks tarptautinis dialogas nevyko. Vienas problemos sprendimo kelių - bendrų interesų paieška, tokiais galėtų būti aplinkos apsauga bei taikos išsaugojimas.

Antroji pusė - publikacija „Kanada sako europiečiams: šalin rankas nuo mūsų Arkties“ leidinio „The Globe and Mail“

Londono Trafalgaro aikštės liūtai dalinasi vieta su dideliu eskimės su vaikeliu atvaizdu. Osle Otava atidaro Arkties politinę atstovybę, o Briuselyje valdininkai aktyviai reklamuoja šaltą šiaurinę Kanadą. Šios šalies vyriausybė ėmėsi agresyvios kampanijos visoje Europoje, siekdama įtvirtinti Kanados kaip Arkties valstybės bei trečdalio užpoliarės ginčijamų žemių ir turtų savininkės įvaizdį. Ministrams ir diplomatams duotas nurodymas visais įmanomais būdais skelbti: šalin rankas nuo Arkties, ji priklauso Kanadai.

„Kanada – Arkties nacija bei Arkties valstybė.“ – pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras L. Cannonas balandžio pabaigoje vykusiame susitikime su Europos šalių lyderiais Norvegijos Tromso mieste. Jo nurodymu naujas žodžių junginys „Arkties valstybė“ vis dažniau vartojamas oficialiuose pranešimuose bei valdininkų kalbose. Svarbiausias žodis čia – „nuosavybė“, Otava siekia įrodyti teisę valdyti trečdalį Arkties žemių, ledo, vandens, taip pat naftos bei kitų iškasenų.

Šis klausimas anaiptol nėra išspręstas. Europos parlamentas neseniai paskelbė, kad yra suinteresuotas pasirašyti tarptautinę sutartį dėl Arkties, panašią į tą, kuri reglamentuoja Antarktidos valdymą. Jungtinės Valstijos ir Europa atmeta Kanados pretenzijas vienašališkai valdyti vadinamąjį Šiaurės Vakarų koridorių, Otavos teigimu, esantį jos teritorijoje. Nors šiauriausias Prancūzijos taškas yra pusantro tūkstančio kilometrų iki poliarinio rato, ji dabar turi poliarinį pasiuntinį, buvusį ministrą pirmininką Michaelį Rockardą.

Ponas L.Cannonas vadovavo pastangoms neleisti ES gauti pastovios stebėtojos statuso Arkties taryboje, į kurią įeina Kanada, Jungtinės Valstijos, Islandija, Norvegija, Danija, Švedija, Suomija ir Rusija. Otava taip pat rengiasi atidaryti tarptautinį Kanados Arkties centrą Osle. Greta mokslinių tyrimų centras turėtų būti atsvara Europos bei Rusijos veiksmams ir ginti Kanados interesus.

Vis dėlto už uždarų durų Kanados santykius su Arkties kaimynėmis galima pavadinti bendradarbiavimu taip pat ir todėl, kad pernai visos arktinės nacijos susitarė ginčus dėl šio regiono spręsti, remdamosi JT jūros teise. Nors Kanados lyderiai viešai vartojo Šaltojo karo retoriką, siekdami apmaldyti Rusijos ekspancines ambicijas, po tam tikros tylos Otavos diplomatai už uždarų durų ėmė kalbėtis su rusų kolegomis. Pasak Skandinavijos bei Kanados politikų, gegužę Arkties tarybos narėms pavyko susitarti dėl svarbių klausimų.

Iš dalies taip yra dėl to, kad Arktis virsta uždaru klubu. Buvusio aukšto Arkties reikalus kuravusio pareigūno Peterio Harrisono teigimu, europiečiai turį suprasti, jog Arktis nėra neištyrinėta žemė, todėl nepanaši į Antarktidą. Ji priklauso ją supančioms šalims, trečdalis Arkties erdvės – Kanados teritorija. Jei dėl kai kurių šiaurės teritorijų kyla abejonių, Otava turi įrodyti, kad ten aktyviai veikia jos vyriausybė bei žmonės. Pasakodama apie Arktyje gyvenančius ir dirbančius savo žmones, Kanada siekia įteigti europiečiams naują realybę.

Otava remia bei pati organizuoja „poliarinius“ renginius Europoje. Plačiai reklamuota eskimų meno paroda Londono Kanados namuose, panašios vyksta Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje. Jų lankytojams atvirai kalbama, jog eskimų šokėjai, skulptūros, fotografijos ir kilimai eksponuojami siekiant patvirtinti Kanados arktinius prioritetus užsienio politikoje.

Kanados strategija panaši į Norvegijos, kuri planą dėl Arkties realizuoja nuo 2002-ųjų, kuomet pradėjo save reklamuoti kaip arktinę teritoriją ir kviesti šalies svečius aplankyti jos gausiai gyvenamus miestus už poliarinio rato. Norvegijos vyriausybė suprato, kad geriausias būdas apsaugoti savo valdomas Arkties teritorijas yra skelbti informaciją apie jas kuo garsiau ir plačiau.

Vis dėlto daugiausia pastangų Kanada eikvoja priešindamasi galimiems konkurentams. Užsienio reikalų ministras teigia vykstantis į visus šiam regionui skirtus renginius, nes Arktis jam esąs prioritetas. Kanados pareigūnai sako norį įtvirtinti Kanados kaip atsakingos, ekologiškai atsargios ir vietos gyventojus palaikančios Šiaurės šalies įvaizdį. Kita vertus, visiems siunčiama ir paprastesnė žinia: vieta gali būti tuščia, šalta ir sunkiai prieinama, bet joje jau yra Kanados vėliava.

„Dvi pusės“ – antradieniais 11.05 val. (kart. 16.25 val.).