F.Hartmann kaltinama tuo, kad 2007 metais išleistoje savo knygoje ir vėliau paskelbtuose straipsniuose ji atskleidė konfidencialius faktus apie savo darbą karo nusikaltimų tribunole.

Jeigu ji bus pripažinta kalta nors dėl vieno iš dviejų kaltinimų dėl teismo negerbimo, 46-erių prancūzei grėstų iki septynerių metų kalėjime ir iki 100 tūkst. eurų bauda.

Tačiau jos advokatas Guenaelis Mettrauxas siekia įrodyti, kad informacija buvo viešo pobūdžio, nes buvo paskelbta teismo teisėjų sprendimu.

F.Hartmann nušvietė XX a. dešimtojo dešimtmečio Balkano karų įvykius dirbdama Prancūzijos dienraščio "Le Monde" žurnaliste, o nuo 2000 iki 2006 metų dirbo vyriausiosios Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų prokurorės Carlos del Pontės atstove.

Ji išleido knygą "Taika ir bausmė: slapti politikos ir tarptautinio teisingumo karai" (Peace and Punishment: The Secret Wars of Politics and International Justice) ir parašė keletą straipsnių apie teismo darbą, daugiausia žurnalui "Paris Match".

Jos paskelbtoje informacijoje tariamai nurodoma, kad Serbija susijusi su maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymu Srebrenicoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Ji sako, kad ši informacija buvo gauta iš dviejų apeliacinio teismo nutarčių, kai vyko buvusio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičius teismo procesas.