Straipsnio autorius Joachimas Fritzas-Vannahme pažymi, kad jei Europos Sąjungos senbuvės ir užmeta akį į Rytų partneres, tai būna primerktų akių žvilgsnis. Jis pateikia pavyzdį, kad naujienai apie tai, jog Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ skyrė vos 9 eilutes.

„Prieš 20 metų ta pati Europa po Sovietų imperijos žlugimo Lenkijai, Vengrijai, Baltijos šalims ir Bulgarijai tapo laisvės, atvirumo ir ateities įsikūnijimu“, – rašo straipsnio autorius ir klausia savęs, kas gi pasikeitė nuo to laiko. Ir prieina išvados, jog lūkesčiai virto žlugusiomis svajonėmis.

Mėgindamas suvokti tokios įvykių eigos priežastis, J. Fritzas-Vannahme pripažįsta, kad priežastis yra ne tik Senosios Europos abejingumas, bet ir tai, jog kai kurios šalių, ištrūkusių iš geležinių komunizmo gniaužtų, viltys buvo nepagrįstai perdėtos.

O kas gi vyksta šiandien? Siaučiant pasaulinei krizei naujosios Europos Sąjungos šalys sparčiai praranda užsienio kapitalą, o bendri projektai byra kaip kortų nameliai. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas prognozuoja, kad ekonomikos augimas sumažės 5 proc.

Todėl, tęsia autorius, Lenkija, Vengrija ir Bulgarija mėgina rasti neva saugų euro prieglobstį, nepaisant to, kad dauguma analitikų mano, jog jame ieškoti išsigelbėjimo nuo kapitalo nutekėjimo, masinio nedarbo ir valstybinių skolų yra iliuzija.

Prieš Europos Parlamento rinkimus Rytuose stiprėja dešinieji populistai, kurių reitingai išaugo dėl piliečių, nebepasitikinčių rytojumi ir būgštaujančių dėl savo gerovės, nusivylimo.