"Lai mūsų šiandienos susitikimas atnaujina mumyse meilę Šventojo rašto kanonui ir troškimą įveikti visas kliūtis krikščionių ir žydų susitaikymui abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo dvasioje", - pontifikas sakė ant vėjų gairinamo kalno šlaito.
"Senovinė piligrimystės po šventąsias vietas tradicija taip pat primena mums apie neatsiejamą ryšį tarp Bažnyčios ir žydų tautos", - Katalikų Bažnyčios galva pridūrė aštuonių dienų kelionės po Šventąją žemę antrąją dieną. Pontifikas taip pat planuoja aplankyti Izraelį ir palestiniečių teritorijas.
840 metrų aukščio Nebo kalną, kuris yra už 40 kilometrų į pietvakarius nuo Jordanijos sostinės Amano, šventu laiko trys religijos, pripažįstančios Mozę pranašu.
Nuo 1994 metų, kai Jordanija sudarė taiką su Izraeliu, maldininkai iš Izraelio gausiai lankosi šioje šventojoje vietoje kartus su musulmoniškas skaras ryšinčiomis musulmonėmis ir kryžius pasikabinusiais krikščionimis.
Po vizito ant Nebo kalno Benediktas XVI papamobiliu pravažiavo pro bažnyčias Madaboje , o vėliau turėtų suteikti palaiminimą šio miesto universitete.
Siekia stiprinti krikščionių ir musulmonų ryšius
Popiežius Benediktas XVI, kuris pradėjo savo pirmąją kelionę po Šventąją žemę būdamas Katalikų Bažnyčios vadovu, penktadienį pabrėžė jaučiantis "gilią pagarbą" islamui, o šeštadienį susitinka su Jordanijos musulmonų lyderiais, siekdamas sutvirtinti ryšius tarp abiejų tikėjimų.
Sekdamas savo pirmtako Jono Pauliaus II pėdomis, kuris Šventojoje žemėje paskutinį kartą lankėsi 2000 metais, pontifikas aplankė Nebo kalną, nuo kurio, pasak Biblijos, Dievas parodė Mozei Pažadėtąją žemę. 82 metų dvasininkas, vadovaujantis 1,1 mlrd. tikinčiųjų vienijančiai Katalikų Bažnyčiai, su musulmonų lyderiais susitinka Jordanijos sostinėje Amane.
Penktadienį atvykęs į karalystę Benediktas XVI pradėjo savo pirmąjį vizitą arabų šalyje. Popiežius pareiškė atvykęs "kaip piligrimas, pagerbti šventųjų vietų, kurios atliko ypač svarbų vaidmenį kai kuriuose kertiniuose biblinės istorijos įvykiuose".
Tačiau jis taip pat sakė žurnalistams, kad dialogas tarp skirtingų tikėjimų yra "labai svarbus taikai". Pontifikas pridūrė, jog Bažnyčia "yra ne politinė, o dvasinė jėga, kuri gali prisidėti prie pažangos taikos procese" Artimuosiuose Rytuose.
Šventasis Tėvas sakė, kad ši kelionė jam suteikė "puikią galimybę išsakyti savo gilią pagarbą musulmonų bendruomenei", o tikėjimo laisvę pavadino "fundamentalia žmogaus teise".
Pasak Jordanijos karaliaus dvaro, karališkuosiuose rūmuose vykęs monarcho ir pontifiko susitikimas "pabrėžė būtinybę tęsti ir gilinti musulmonų bei krikščionių dialogą ir sambūvį".
Apie 6 mln. gyventojų turinčioje Jordanijoje gyvena apie 200 tūkst. krikščionių.
Pirmadienį popiežius pradės antrąją savo kelionės dalį išskridęs į Izraelį, kur taip pat dalyvaus renginiuose, turinčiuose sutvirtinti ryšius tarp skirtingų tikėjimų.
Pastaraisiais mėnesiais Izraelio ir Vatikano santykiai buvo pablogėję dėl popiežiaus sprendimo atšaukti žydų Holokaustą neigiančio britų vyskupo Richardo Williamsono ekskomuniką, taip pat dėl jo pastangų paskelbti palaimintuoju popiežių Pijų XII.
Antrojo pasaulinio karo metais Katalikų Bažnyčiai vadovavusį Pijų XII Izraelis kaltina dėl pasyvios pozicijos žydų Holokausto atžvilgiu.