Pasak jo, slapti kalėjimai, Gvantanamas, NATO bombardavimai Serbijoje, karas Irake, "spalvotosios" revoliucijos posovietinėje erdvėje yra ne tik grubaus žmogaus teisių, bet ir moralės normų pažeidinėjimo pavyzdžiai.
"Tokie pavyzdžiai pavojingi tuo, kad sukuria grandininę reakciją: galima vieniems, reiškia, galima ir kitiems. Pradėta perrašinėti istoriją, didvyriais versti nacius, juodinti Europos išvaduotojus iš fašizmo, t.y. daryti dalykus, apskritai stovinčius anapus gėrio ir blogio", - kalbėjo Rusijos URM vadovas.
Jis priminė, jog Rusija ne kartą kalbėjo, apie tai, kad Gruzijos politinis režimas nėra moralumo pavyzdys.
"Prireikė agresijos prieš visą tautą, kad galų gale būtų pripažinta ši akivaizdi tiesa. O kokie reikalai yra su gruziniška demokratija ir žodžio laisve, galima sužinoti iš Europos Tarybos ekspertų įvertinimų ir Gruzijos ombudsmeno, ne visada įleidžiamo į Gruzijos parlamentą, ataskaitų", - aiškino S.Lavrovas.
Jo žodžiais, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo pavyzdį geriausia rodyti "patiems".
"Tarptautinių organizacijų rėmuose Rusija jau inicijavo diskusiją apie nepertraukiamą tradicinių vertybių ir žmogaus teisių ryšį. Mes tikimės, kad šios temos aptarimas tęsis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijose, UNESCO ir Europos Taryboje", - sakė aukščiausio rango Rusijos diplomatas.
JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija "Freedom House" 2009 metų ataskaitoje apie laisvę pasaulyje Rusiją priskyrė prie 22 proc. šalių, kurios nėra laisvos ir pilietinių teisių įvertinime jai skyrė 5 balus, politinių teisių - 6 balus (1 reiškia didžiausias laisves, 7 - mažiausias).