Ragina atverti archyvus
Europarlamentas „griežtai ir vienareikšmiškai smerkia totalitarinių komunistinių režimų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui bei masinius žmogaus teisių pažeidimus; užjaučia ir supranta nukentėjusiuosius nuo šių nusikaltimų ir jų šeimas ir pripažįsta jų kančias“, teigiama rezoliucijos projekte.
Rezoliucija norima išreikšti pagarbą visoms totalitarinių ir nedemokratinių režimų Europoje aukoms bei tiems, kurie kovojo su tironija ir priespauda. Kartu pabrėžiama, jog svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be jo negali būti susitaikymo, ir patvirtinama EP pozicija, nukreipta prieš bet kokį totalitarinį valdymą, nesvarbu, koks jo ideologinis pagrindas.
Paskutiniai genocido veiksmai ir nusikaltimai žmonijai Europoje buvo įvykdyti visai neseniai – 1995 m. liepą, todėl „reikia nuolatinio budrumo siekiant kovoti su nedemokratinėmis, ksenofobinėmis, autoritarinėmis ir totalitarinėmis idėjomis ir tendencijomis“.
Rezoliucijos projekte apgailestaujama, kad „praėjus 20 metų po totalitarinio komunistinio režimo Vidurio ir Rytų Europoje žlugimo kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepagrįstai ribojama prieiga prie asmeninės svarbos dokumentų ir dokumentų, kurie reikalingi moksliniams tyrimams“. Todėl siūloma dėti visas pastangas ES narėse, kad būtų atverti archyvai, įskaitant buvusių vidaus saugumo tarnybų, slaptosios policijos ir žvalgybos tarnybų dokumentus.
„Deramas istorinio atminimo išsaugojimas, išsamus Europos istorijos persvarstymas ir visų šiuolaikinės Europos istorinių aspektų pripažinimas Europos mastu sustiprintų Europos integraciją“, - rašoma projekte.
Pagrindinis totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimų atskleidimo ir įvertinimo tikslas esąs susitaikymas, kuris „pasiekiamas pripažįstant atsakomybę, prašant atleidimo ir skatinant moralinį atgimimą“.
Be to, projekte raginama paskelbti rugpjūčio 23-ąją visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų visos Europos atminimo diena ir minėti ją vadovaujantis orumo ir nešališkumo principais. Būtent tą dieną 1939 m. buvo pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas, kurio slaptaisiais protokolais buvo suformuotos sovietų ir nacių įtakos sferos Europoje.
Aukoms nėra skirtumo, kuris režimas žudė
Projekte pripažįstama, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai, nė viena politinė institucija ar partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, o neteisingos istorijos interpretacijos gali skatinti neigti faktus, taigi kurstyti neapykantą ir rasizmą.
Tačiau pažymima, jog reikia išsaugoti gyvą tragiškos Europos praeities atminimą, kad būtų pagerbtos aukos, pasmerkti kaltininkai ir sukurti pagrindai susitaikyti, paremti tiesa ir atminimu.
„Aukoms nėra skirtumo, kuris režimas ir dėl kokių priežasčių varžė jų laisvę, juos kankino ar žudė“, - teigiama rezoliucijos projekte.
Europos integracija buvo reakcija į kančias, kurias sukėlė du pasauliniai karai ir nacių tironija, paskatinusi Holokaustą, bei reakcija į totalitarizmo ir nedemokratinio komunistinio režimo Vidurio ir Rytų Europoje plitimą.
„Europos integracijos procesas buvo sėkmingas, - sakoma projekte. - Šiuo metu Europos Sąjunga apima Vidurio ir Rytų Europos šalis, kuriose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios viešpatavo komunistinis režimas. (...) Europa niekada nesusivienys, jei nepasieks bendro požiūrio į savo istoriją, nepripažins komunizmo ir nacizmo bendru paveldu ir nesurengs sąžiningų ir išsamių diskusijų dėl visų praėjusio amžiaus totalitarinių nusikaltimų.“
Ragino nepiktnaudžiauti istorija
Kovo 25 d. vykusiuose debatuose dėl komunistinių nusikaltimų vertinimo daugelis EP narių ragino nepamiršti totalitarizmo pamokų, tačiau kai kurie išsakė kritiškų nuomonių.
„Europos sąžinė nebus švari, jei pamiršime tai, kas vyko praeityje“, – pažymėjo Liberalų ir demokratų aljanso atstovas vengras Istvánas Szent-Iványi.
Anot Žaliųjų atstovo rumuno László Tőkéso, „ir nacizmas, ir komunizmas kelia grėsmę žmonijai“, todėl abi ideologijos turi būti pasmerktos.
Europos liaudies partijos frakcijos narys Vytautas Landsbergis ragino „daryti viską, kad sustabdytume Europos moralinį nuosmukį“, kai paneigiami praėjusio šimtmečio nusikaltimai žmonijai.
„Deja, komunistinio totalitarizmo nusikaltimų nepasmerkimas tenkina neonacius Vokietijoje, Rusijoje ir kitus. Kiekvienas iš jų gali pasakyti: jeigu sovietams atleidžiama – tai gal ir mūsų pirmtakams?“
Europarlamentaro nuomone, tokiam požiūriui pradžią suteikė Niurnbergo tribunolas, kuris nepasmerkė nacių ir sovietų sandėrio, nulėmusio Antrojo pasaulinio karo pradžią: „Jau tada Vakarai moraliai kapituliavo sovietams. Vis dėlto nereikėtų amžinai tęsti tokio riboto mąstymo ir baimės.“
ES pirmininkaujančios Čekijos vicepremjeras Alexandras Vondra pažymėjo, jog Rytų ir Vidurio Europos šalių narystė ES yra „garantas to, kad negrįšime į totalitarizmą“.
Ta2iau Socialistų frakcijos vicepirmininkas Janas Marinusas Wiersma iš Nyderlandų ragino vengti „piktnaudžiauti“ istorija politiniais tikslais ir palikti jos vertinimą istorikams. „Nekalbėkime vien apie Molotovo-Ribbentropo paktą – nepamirškime ir kitų dalykų“, – sakė jis.
Pasak Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos nario čeko Vladimíro Remeko, kad šio klausimo iškėlimas tėra neobjektyvus rinkimų triukas. „Ir komunistų laikotarpiu buvo daromi nusikaltimai – juos reikia pasmerkti, tačiau negalima komunizmo prilyginti fašizmui“, – teigė europarlamentaras.
Jokiai frakcijai nepriklausantis belgas Philipas Claeys ragino nepamiršti ir „naujojo totalitarizmo“ – islamo.