Vien kovo mėnesį Pakistaną sudrebino keli teroristų išpuoliai. Lahoro mieste teroristai užpuolė į rungtynes atvykusią Šri Lankos sportininkų komandą. Žuvo 8 žmonės. Praėjusią savaitę teroristas mirtininkas susisprogdino vienoje mečetėje, į kapus nusinešdamas dar pusšimtį žmonių. Iš viso per pastaruosius dvejus metus teroro aktai Pakistane pasiglemžė per 1700 gyvybių.

Šalį drasko prieštaravimai

Išpuolis Policijos akademijoje baigėsi po aštuonias valandas trukusios operacijos. Žuvo mažiausiai aštuoni pareigūnai, sužeista beveik šimtas policininkų. Keturi teroristai buvo nukauti, trys – suimti.

Antradienį Pakistano Talibano vadovas Baitula Mechsudas pareiškė, kad ši teroristinė grupuotė yra atsakinga už išpuolį Pakistano Lahoro miesto policijos akademijoje. Talibano vadas Pakistane teigė, kad „tai buvo atsakas į besitęsiančias JAV nepilotuojamų lėktuvų atakas Pakistane ir Pakistano vyriausybės paramą amerikiečių politikai“. Talibano vadas taip pat prisiėmė atsakomybę už dar dvi neseniai įvykdytas kruvinas atakas.

Ko siekiama tokiais išpuoliais? Kodėl taikiniu pasirinkti policininkai? Atsakymų tenka ieškoti pastarųjų metų Pakistano politinio gyvenimo procesuose. Branduolinį ginklą turinčioje valstybėje, kurioje gyvena 173 milijonai žmonių, labai svarbi kariuomenės įtaka. Ilgą laiką šaliai vadovavo generolas Pervezas Mušarafas, pernai po rinkimų pagaliau nušalintas nuo valdžios.

Iškilios Pakistano politikų šeimos dukra Benazir Bhuto, galėjusi tapti šalies vadove, nužudyta per teroro aktą. Naujuoju šalies vadovu išrinktas našliu likęs jos vyras Asifas Ali Zardaris. Tačiau jam nepavyksta suvaldyti situacijos – šalis grimzta į vis gilesnį chaosą. Pagrindiniai Pakistaną destabilizuojantys veiksniai yra tautinis margumas, atskirų tautinių mažumų siekis įgauti didesnę autonomiją ar netgi nepriklausomybę, stiprėjanti radikaliųjų islamistų įtaka ir neramaus Afganistano kaimynystė.

Remia talibus

Pakistano šiaurės vakarų pasienio provincijoje bei Beludžistane aktyviai veikia puštūnų ir beludžų sukilėliai, labai artimai susiję su savo tautiečiais, Afganistane aršiausiai besipriešinančiais tarptautinėms pajėgoms. Daugelis klanų sistemoje gyvenančių Pakistano puštūnų mielai priglaudžia savo tautiečius iš Afganistano, priklausančius talibų judėjimui.

Netgi sklando idėja sukurti nepriklausomą islamistinę Puštūnistano valstybę. Tuo tarpu Pakistano valstybė yra tradicinė JAV sąjungininkė, aktyviai remianti NATO operaciją Afganistane. Šalies vyriausybėje vyrauja vos penktadalį šalies gyventojų sudarančių sindhų tautybės atstovai. Daugelis karingai nusiteikusių puštūnų radikalų kaltina juos parsidavimu Vakarams.

Puštūnų gyvenamame autonominiame genčių rajone veikia ginkluota tautinė milicija, itin glaudžiai susijusi su talibais. Čia yra ir teroristų rengimo stovyklos. Šie teroristai veikia ne tik kaimyniniame Afganistane, bet ir pačiame Pakistane. Puštūnų mirtininkai be skrupulų rengia teroro aktus mečetėse, kuriose susirenka tokie pat musulmonai, kaip ir jie, tačiau priklausantys sindhų arba pendžabų tautybėms. Kitas tradicinis jų taikinys – kariuomenės bei policijos pareigūnai.

Keršija pareigūnams

Per Pakistaną eina svarbiausi NATO karinės operacijos Afganistane aprūpinimo keliai. Puštūnų ir beludžų kovotojai yra dešimtis kartų užpuolę karines kolonas, sudeginę NATO krovinius gabenančius sunkvežimius. Talibų kovotojai iš Afganistano atokvėpio taip pat ieško Pakistano puštūnų ir beludžų gyvenamuose rajonuose, dalies kurių centrinė šalies vadovybė Islamabade visiškai nepajėgi kontroliuoti.

Todėl Pakistano kariuomenė ne kartą yra rengusi karines ir policijos operacijas prieš radikalias grupuotes šalies šiaurės vakaruose. Kelis kartus NATO pajėgos, gavusios Pakistano vyriausybės leidimą, surengė karines operacijas prieš talibų bazes Pakistane. Visa tai kelia didžiulį islamistų (visų pirma – radikaliųjų puštūnų grupuočių) nepasitenkinimą. Paskutinis teroristinis išpuolis prieš Pakistano policijos akademijos auklėtinius nėra atsitiktinis – tai dar viena planinga keršto akcija Pakistano teisėsaugos pareigūnams. Šalyje veikiančių talibų lyderis B.Mechsudas antradienį patikino, kad išpuoliai bus vykdomi ir toliau, jei Pakistano vyriausybė nenustos remti JAV.

Grėsmė Vakarams

Pakistanas turi ir daugiau rimtų problemų. Iki šiol neišspręstas teritorinis konfliktas su Indija dėl Kašmyro regiono. Tarp Delio ir Islamabado tvyro nuolatinė įtampa. Ją dar labiau sustiprino neseniai įvykę teroro aktai Bombėjuje. Juos surengė iš Pakistano atplaukę teroristai, galimai susiję su Pakistano specialiosiomis tarnybomis.

Situacija Pakistane vis labiau destabilizuojasi. Nuolatinė krizė, tvyranti šalyje jau keliolika metų, pastebimai gilėja, centrinei vyriausybei nepajėgiant neutralizuoti radikalių islamistų ir separatistų grupuočių. Jei šios grupuotės sugebės priversti Pakistano vyriausybę nusileisti reikalavimams išplėsti puštūnų autonomines teises ir sustiprinti islamo įtaką šalyje, iškils rimtas pavojus Pakistano vakarietiškos orientacijos tęstinumui. Gali atsitikti taip, kad NATO šalys neteks svarbiausio savo sąjungininko Vidurio Rytuose palaikymo. Tada pastangos normalizuoti situaciją Afganistane taip pat veikiausiai nueitų perniek. O tai būtų labai rimtas smūgis Vakarams.