Britai padidino išlaidas Irako karui iki 3 mlrd. svarų

Verslo dienraščio "Financial Times", kuriuo remiasi ELTA, teigimu, ketvirtadienį Didžiosios Britanijos finansų ministras Gordonas Braunas (Gordon Brown) šalies gynybos biudžetui skyrė papildomus 1,25 milijardo svarų sterlingų, netiesiogiai įvardydamas sumą, būtiną nuversti Irako lyderį Sadamą Huseiną (Saddam Hussein).

Naujasis didinimas pakėlė bendrą britų biudžetą Irako karui iki 3 milijardų svarų ir pavertė konfliktą Didžiajai Britanijai beveik tokiu pat brangiu kaip ir, atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, 3,3 milijardo svarų atsiėjęs 1991 metų Persijos įlankos karas.

Tačiau gynybos ekspertai įspėjo, kad išlaidos gali nesunkiai padidėti dar labiau. Sąjungininkų sausumos pajėgos Irake kovoja jau visą savaitę, palyginti su maždaug 100 valandų, kurias šioms pajėgoms truko 1991 metų konfliktas. Be to, šįkart naudojama daugiau brangių ir tikslesnių ginklų.

Beveik neabejojama, kad papildomas karinis biudžetas padidins Vyriausybės skolinimąsi ir dar labiau apsunkins valstybės finansinę padėtį. Nors naujoji papildoma suma tesudarys nedidelę dalį Vyriausybės išlaidų, ji apribos G. Brauno (Gordon Brown) sprendimų laisvę sudarant kito mėnesio biudžetą.

Finansų ministerijos nuomone, valstybės finansinė padėtis yra pakankamai gera ir suteikia galimybę leisti sau karą. Tačiau net jei konflikto Irake sąnaudas galima pavadinti vienkartinėmis išlaidomis, Jungtinių Valstijų vykdoma prevencinio puolimo politika Didžiosios Britanijos kariniam biudžetui gali turėti ilgalaikių padarinių.

Pasak "Goldman Sachs" ekonomisto Deivido Voltono (David Walton), tikriausiai baigėsi 20 metų trukusi tendencija, kai Didžiosios Britanijos išlaidos gynybai, vertinant bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, mažėjo.

"Didžiausią rūpestį keliantis klausimas yra tai, kokių papildomų gynybos išlaidų prireiks pasauliui tampant nesaugesniam, - aiškino ekonomistas. - Kol kas neaišku, kiek šios išlaidos padidės".