Tai, kad pirmajam JAV valstybės sekretoriaus Colino Powello (Kolino Pauelo) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Igorio Ivanovo susitikimui buvo pasirinkta neutrali vieta, akivaizdžiai rodo, kokia praraja po 1999 metų Kosovo krizės ėmė skirti "strateginius partnerius".

Abiem pareigūnams prireiks visų diplomatijos įgūdžių, ketinant derėtis dėl paketo potencialiai pavojingų klausimų, tokių kaip branduolinių ir raketų technologijų platinimas ar JAV ir Britanijos oro smūgiai prieš Iraką, NATO plėtra į rytus, o pirmiausia - priešraketinė gynyba.

"Valstybės sekretorius ir aš susitarėme nenustatyti formalios darbotvarkės, - Maskvoje prieš kelionę sakė I. Ivanovas. - Mes turėsime atvirą darbotvarkę, ir tikrai (į ją bus įtraukta) strateginio stabilumo, saugumo klausimų, taip pat klausimų, susijusių su regioniniais konfliktais, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, Irake".

Maskva yra sutrikusi, jog diskusija "Kas prarado Rusiją?" Vašingtone virto svarstymu "Kam reikalinga Rusija?", ir siekia iš naujosios prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracijos ženklų, jog ji vis dar laiko Rusiją didžiąja valstybe.

JAV grasinimas tęsti darbą dėl 60 mlrd. dolerių kainuosiančios Nacionalinės priešraketinės gynybos (NPG) skydo net esminės 1972 metų ginklų kontrolės sutarties sąskaita, Rusijoje, kuri vis dar negali susitaikyti su supervalstybės statuso netektimi, sukėlė ištisą pasipiktino bangą.