Pripažinęs, kad tarp valstybių yra principinių nesutarimų, Amerikos vadovas užtikrino, kad naujoji administracija juos ketina šalinti diplomatinėmis priemonėmis. B. Obama netgi pacitavo 13 a. persų poetą Saadi, rašiusį, kad „visi Adomo vaikai iš vieno kūno“. Sveikindamas iraniečius su jų kalendorinių metų pradžia, JAV prezidentas šia senovės poeto eilute norėjo pasakyti, kad visi esame vienos Žemės vaikai, todėl visiems reikia gyventi santarvėje.

Beje, musulmonų pavasario šventė sutampa su krikščionių lygiadieniu ir prieš 38 m. Jungtinių Tautų paskelbta Pasauline žemės diena. Tačiau B. Obamos kreipimosi simbolika čia ir baigiasi. Siūlydamas Irano ir Amerikos santykiams „naują pradžią“, jis kartu perspėjo Teheraną, kad jo grasinimai nepadės atkurti gerų šalių santykių. Amerikos vadovas pareiškė, kad juos pasiekti galima „ne teroru ir ginklu, bet taikiais veiksmais, rodančiais tikrąją Irano liaudies didybę“.

Teheranas iškart gana palankiai įvertino šį kreipimąsi. Prezidento Mahmoudo Ahmadinejado patarėjas agentūrai AFP pareiškė, kad iš tikrųjų atėjo laikas spręsti visas tarp dviejų valstybių susikaupusias problemas. Tačiau taip pat pridūrė, kad B. Obamos žodžiai turi būti patvirtinti konkrečiais žingsniais ir ankstesnės George‘o W. Busho administracijos klaidų pripažinimu.

Diplomatiniai Irano ir JAV santykiai buvo nutraukti 1979 m., kai radikaliai nusiteikę ajatolos Khomeini šalininkai šturmavo JAV ambasadą Teherane ir paėmė įkaitais 52 jos bendradarbius. 1995 m. kovo 15 d. Billas Clintonas įvedė griežtas sankcijas Iranui. Buvo draudžiami bet kokie Amerikos kompanijų ryšiai su Iranu. Vėliau šių sankcijų varžtai buvo šiek tiek atleisti: į Iraną buvo leista įvežti žemės ūkio produkciją, medicinos preparatus, o iš jo importuoti ikrus, riešutus, kilimus ir t. t.

2005 m. atėjus į valdžią dabartiniam Irano prezidentui, Teherano santykiai su Vašingtonu visai pagedo. Iranas buvo apkaltintas terorizmo platinimu ir branduolinių technologijų ruošimu kariniams tikslams. 2006 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, draudžiančią ne tik prekybą su Iranu, bet ir reikalaujančią nutraukti jo branduolinę programą. Po to šios sankcijos buvo griežtinamos dar du kartus, paskutinį kartą – prieš metus. Nieko nepaisydamas Teheranas 2007 m. pavasarį paskelbė pradėjęs pramoninį urano sodrinimą, tačiau po pusmečio Amerikos specialiosios tarnybos išsiaiškino, kad dar 2003 m. Iranas nutraukė bandymus pasigaminti branduolinę bombą.

Matyt, šis faktas sustabdė G. W. Bushą nuo smūgio Iranui. Neapgalvota JAV intervencija į Iraką tarsi atšaldė Pentagono generolų galvas. Artėjantys prezidento rinkimai ir B. Obamos rinkimų pažadai nuteikė, kad netrukus „nauja diena“ santykiuose su Iranu išauš. Dabar jau randama ir abiejų šalių sąlyčio taškų. Pavyzdžiui, Teheranas ir Vašingtonas sutinka bendradarbiauti, siekiant stabilumo Afganistane. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Briuselyje neseniai pareiškė, kad Iranas gali būti pakviestas į tarptautinę konferenciją Nyderlanduose rugpjūčio 31 d.

Žinoma, Vašingtono signalas Teheranui nepaprastai svarbus ne tiek dviejų šalių santykiams, kiek padėčiai Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose. Kita vertus, taip duotas palankus ženklas ir Rusijai, kuri tik plečia karinę prekybą su Iranu. Bet štai apžvalgininkai rašo, kad sunku tikėti gerais B. Obamos ketinimais, kai vos prieš savaitę laiške Kongresui jis pranešė, kad pratęsia ekonomines sankcijas Iranui.

Taigi Vašingtonas žengia vieną žingsnį atgal, o paskui – į priekį. Kitaip sakant, trypčioja vietoje.

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.35 val.